Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama vyresnieji ir diakonai
1 Timotiejui 3 : 1 – 16
1 Toks yra tikras žodis: jei kas siekia vyskupauti, trokšta gero darbo.
2 O vyskupas turi būti nepeiktinas: tik kartą vedęs[2], blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti,
3 ne girtuoklis, ne kivirčius, bet švelnus, nemėgstantis vaidytis, negodus,
4 geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus.
5 Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, tai kaipgi jis pasirūpins Dievo Bažnyčia?!
6 Vyskupas neturi būti naujatikis, kad nepradėtų didžiuotis ir nepakliūtų į velnio teismą.
7 Be to, jam privalu turėti gerą vardą tarp svetimųjų, kad nebūtų niekinamas ir neįkliūtų į velnio žabangus.
8 Taip pat ir diakonai privalo būti garbingi vyrai, ne dviliežuviai, ne besaikiai vyno gėrovai, ne geidžiantys nešvaraus pelno,
9 bet saugantys tikėjimo slėpinį tyroje sąžinėje.
10 Ir jie pirmiau turi būti išbandyti, o paskui, jei pasirodys esą be kaltės, tegul diakonauja.
11 Moterys taip pat turi būti garbingos, ne šmeižikės, blaivios ir patikimos visuose reikaluose.
12 Diakonai tebūnie tik kartą vedę[3], gerai tvarkantys savo vaikus ir namus.
13 Kurie tinkamai diakonaus, įsigis garbingą laipsnį ir tikrą tikėjimo drąsą Kristuje Jėzuje.
14 Rašau tau apie šiuos dalykus, nors turiu viltį greit atvykti pas tave;
15 jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama.
16 Ir kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys: Jis apsireiškė kūne, buvo Dvasios pateisintas, pasirodęs angelams, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę.
Apaštalų darbų 14 : 23
23 Kiekvienoje Bažnyčioje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję.
Apaštalų darbų 6 : 1 – 15
1 Tomis dienomis, mokinių daugėjant, tarp graikiškai kalbančiųjų kilo nepasitenkinimas vietiniais hebrajais, esą kasdieniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės.
2 Tuomet Dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir pareiškė: „Nedera mums apleidus Dievo žodį tarnauti prie stalų.
3 Todėl, broliai, nusižiūrėkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, pilnus Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui,
4 o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai“.
5 Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui. Jie išsirinko Steponą, vyrą kupiną tikėjimo ir Šventosios Dvasios, Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mikalojų, prozelitą iš Antiochijos.
6 Juos pristatė apaštalams, o šie melsdamiesi uždėjo ant jų rankas.
7 Dievo žodis klestėjo, ir mokinių Jeruzalėje greitai daugėjo. Net didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui.
8 Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių ženklų ir stebuklų.
9 Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu.
10 Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo.
11 Tada jie papirko keletą vyrų, kad sakytų girdėję Steponą piktžodžiaujant Mozei ir Dievui.
12 Taip jie sukurstė liaudį, jos seniūnus ir Rašto aiškintojus, pritykoję sučiupo jį ir nusivedė į aukščiausiojo teismo tarybą.
13 Ten pristatė melagingų liudytojų, kurie tvirtino: „Šitas žmogus nesiliauja kalbėjęs prieš Šventąją Vietą ir Įstatymą.
14 Antai mes esame girdėję jį sakant, kad Jėzus Nazarietis išgriausiąs šią vietą ir pakeisiąs Mozės mums perduotus papročius“.
15 Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė, kad jo veidas tartum angelo.
Titui 1 : 5
5 Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekvienam miestui vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų:
Efeziečiams 5 : 11
11 ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.
Titui 1 : 1 – 16
1 Paulius, Dievo tarnas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, kad vestų Dievo išrinktuosius į tikėjimą bei maldingumą atitinkančios tiesos pažinimą
2 su amžinojo gyvenimo viltimi — jį tiesakalbis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus,
3 o atėjus nustatytam metui apreiškė savo žodį, man patikėtą skelbti Gelbėtojo Dievo valia, —
4 Titui, tikram savo vaikui bendrame tikėjime: malonė ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus!
5 Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekvienam miestui vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų:
6 jei kas yra be priekaištų, vieną kartą vedęs[1], turįs tikinčius vaikus, kurie nekaltinami blogu elgesiu ar neklusnumu.
7 Juk vyskupas, kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas: ne savavaliautojas, ne karštabūdis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne gobšuolis,
8 bet svetingas, trokštantis gero, santūrus, teisingas, šventas, susitvardąs,
9 tvirtai laikąsis tikrojo mokymo, kad, dėstydamas sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti, ir atremti priešginas.
10 Mat daugel yra neklusnių, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustytųjų.
11 Juos reikia nutildyti, nes jie apverčia aukštyn kojomis ištisus namus, mokydami, kas nedera, dėl gėdingo pelno.
12 Vienas jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai visuomet melagiai, pikti žvėrys, tingūs pilvai“.
13 Teisingai paliudyta! Todėl bark juos griežtai, kad laikytųsi sveiko tikėjimo,
14 nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir tiesos nepaisančių žmonių priesakus.
15 Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir netikintiems nieko nėra tyro, net jų protas bei sąžinė suteršti.
16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina; jie pasibjaurėtini, maištingi, netikę jokiam geram darbui.
1 Timotiejui 3 : 2
2 O vyskupas turi būti nepeiktinas: tik kartą vedęs[2], blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti,
1 Timotiejui 5 : 22
22 Niekam greitomis neuždėk rankų ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių; išsilaikyk tyras.
Leave a Reply