valgo kiaulę

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama valgo kiaulę

Kunigų 11 : 7 – 8
7 kiaulės, nes ji, nors ir yra skeltanagė, bet neatrajoja ir yra jums nešvari.
8 Nei jų mėsos valgysite, nei jų dvėseną liesite; jie jums nešvarūs.

Kunigų 11 : 1 – 47
1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas:
2 „Taip kalbėkite izraelitams: ‘Iš visų keturkojų žemėje šiuos gyvulius galite valgyti.
3 Kiekvieną gyvulį, kuris yra skeltanagis ir atrajoja, galite valgyti.
4 Tačiau iš tų, kurie arba tik atrajoja, arba tik yra skeltanagiai, nevalgysite šių: kupranugario, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir yra jums nešvarus,
5 urvinio opšraus, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir jis jums nešvarus,
6 kiškio, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi,
7 kiaulės, nes ji, nors ir yra skeltanagė, bet neatrajoja ir yra jums nešvari.
8 Nei jų mėsos valgysite, nei jų dvėseną liesite; jie jums nešvarūs.
9 Štai ką galite valgyti iš visų vandens gyvūnų. Kas vandenyse — jūroje ar upėje — turi pelekus ir žvynus, tokius galite valgyti.
10 Bet kas neturi pelekų ir žvynų jūroje ar upėje — iš visų rėpliojančių gyvūnų vandenyje ir iš visų kitų gyvūnų, esančių vandenyje, — tokius laikysite pasibjaurėtinais.
11 Laikysite juos pasibjaurėtinais, nevalgysite jų mėsos, bjaurėsitės jų dvėsena.
12 Visa, kas neturi vandenyje pelekų ir žvynų, jums pasibjaurėtina.
13 Iš paukščių[3] laikysite pasibjaurėtinais — jie nebus valgomi, nes pasibjaurėtini — šiuos: erelį, avėdrą, jūrų erelį,
14 sakalą, įvairių rūšių grifus,
15 visų rūšių varnas,
16 strutį, pelėdą, žuvėdrą, įvairių rūšių vanagus,
17 apuoką, kormoraną, ūbaujančią pelėdą,
18 baltąją pelėdą, pelikaną, palšąjį grifą,
19 gandrą, įvairių rūšių garnius, kukutį ir šikšnosparnį.
20 Visi sparnuotieji vabzdžiai, vaikščiojantys keturiomis kojomis, bus jums pasibjaurėtini.
21 Bet iš sparnuotųjų vabzdžių, vaikščiojančių keturiomis kojomis, galite valgyti tuos, kurie turi nariuotas kojas ir gali jomis šokinėti žemėje.
22 Iš jų galite valgyti įvairių rūšių skėrius, įvairių rūšių rijūnus skėrius, įvairių rūšių svirplius ir įvairių rūšių žiogus.
23 Bet visi kiti sparnuoti, keturias kojas turintys vabzdžiai bus jums pasibjaurėtini.
24 Štai kokiais atvejais jūs užsitrauksite nešvarumą. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro,
25 o kas neštų bet kurio jų dvėsenos dalį, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.
26 Gyvuliai, kurie turi nagas, bet nėra skeltanagiai ar neatrajoja, jums yra nešvarūs. Kas paliestų kurį nors iš jų, bus nešvarus.
27 Taip pat ir keturkojai gyvuliai, rėpliojantys letenomis, jums yra nešvarūs. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro,
28 o kas neštų jų dvėsenos, išsiplaus drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Jie jums nešvarūs.
29 Iš gyvūnų[4], knibždančių žemėje, nešvarūs jums bus šie: kurmis, pelė, įvairių rūšių stambieji driežai,
30 gekonas, sausumos krokodilas, žaliasis driežas, smėlynų driežas ir chameleonas.
31 Šie jums nešvarūs tarp knibždančių gyvūnų. Kas paliestų kurį jų padvėsusį, bus nešvarus iki vakaro.
32 Ir ant ko kuris nors jų padvėsęs nukristų, tas taps nešvarus — ar tai būtų medinis daiktas, ar drabužis, ar kailis, ar ašutinė, ar bet koks daiktas, naudojamas bet kokiam tikslui. Jis turi būti pamerktas į vandenį ir liks nešvarus iki vakaro. Tada jis taps švarus.
33 Jei kas nors jų įkristų į indą iš molio, viskas jo viduje bus nešvaru, ir indą sudaužysite.
34 Bet koks maistas, kurį būtų galima valgyti, bus nešvarus, jei vanduo iš tokio indo ant jo užtikštų; bet koks gėrimas, kurio būtų galima atsigerti, bus nešvarus, jei jis buvo tokiame inde.
35 Viskas, ant ko bet kokia dvėsenos dalis užkristų, bus nešvaru. Krosnis ar viryklė turės būti sudaužyta į šipulius. Jos yra nešvarios ir bus jums nešvarios.
36 O šaltinis ar talpykla, turintys vandens, bus švarūs, bet kas palies dvėseną šaltinyje ar talpykloje, taps nešvarus.
37 Jei tokia dvėsena užkristų ant grūdų sėklos, laikomos sėjai, ji bus švari,
38 bet jei ant sėklos būtų užpilta vandens ir tokia dvėsena užkristų ant jo, ji bus jums nešvari.
39 Jei nugaišo gyvulys, kurio mėsą galite valgyti, kas prisiliestų prie gaišenos, bus nešvarus iki vakaro.
40 Kas užvalgytų gaišenos, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro; ir kas neštų gaišeną, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.
41 Visi gyvūnai, knibždantys žemėje, kelia pasibjaurėjimą. Jie nebus valgomi.
42 Kas tik šliaužia pilvu ir kas rėplioja visomis keturiomis ar kas tik turi daug kojų, jokių žemėje knibždančių gyvūnų nevalgysite, nes jie pasibjaurėtini.
43 Neužsitraukite sau pasibjaurėjimo jokiu knibždančiu gyvūnu, nesusiterškite jais savęs ir netapkite per juos nešvarūs,
44 nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. Todėl pašvęskite save ir būkite šventi. Nesuterškite savęs jokiu knibždančiu gyvūnu, kuris rėplioja žeme!
45 Kadangi aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas, jūs būsite šventi, nes aš esu šventas!
46 Tokie tat nuostatai dėl gyvulių, paukščių ir visų gyvūnų, plaukiojančių vandenyse, bei visų gyvūnų, knibždančių žemėje,
47 kad darytumėte skirtumą tarp nešvariųjų ir švariųjų, tarp gyvūnų, kuriuos galima valgyti, ir gyvūnų, kurių negalima valgyti’“.

Pakartoto Įstatymo 14 : 1 – 29
1 Jūs esate VIEŠPATIES, savo Dievo, vaikai. Neraižykite savęs ir neskuskite sau plaukų viršum kaktos dėl mirusiojo,
2 nes esi tauta, pašvęsta VIEŠPAČIUI, savo Dievui. Tave VIEŠPATS išsirinko iš visų kitų tautų žemėje būti jo tauta.
3 Nevalgysi, kas pasibjaurėtina.
4 Štai gyvuliai, kuriuos galite valgyti: jautis, avis, ožka,
5 stirna, gazelė, danielius, laukinė ožka, kalnų ožys, antilopė ir kalnų avis.
6 Iš gyvulių galite valgyti kiekvieną gyvulį, kuris turi nagą, skeltą į dvi dalis, ir atrajoja.
7 Tačiau iš tų, kurie atrajoja ar yra skeltanagiai, nevalgysite kupranugario, kiškio ir opšraus, nes jie, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi. Jie jums nešvarūs.
8 Ir kiaulė jums nešvarus gyvulys, nes ji, nors ir turi skeltus nagus, bet neatrajoja. Nei šių gyvulių mėsos valgysite, nei jų dvėsenos liesite.
9 Iš visų vandens gyvūnų galite valgyti tuos, kurie turi pelekus ir žvynus; tokius galite valgyti.
10 Kas pelekų ir žvynų neturi, to negalite valgyti. Tie gyvūnai jums nešvarūs.
11 Galite valgyti visus švarius paukščius.
12 Bet yra tokių, kurių nevalgysite[6]: erelis, avėdra, jūrų erelis,
13 lingė, grifas, įvairių rūšių sakalai,
14 visos varnų rūšys,
15 strutis, pelėda, žuvėdra, įvairių rūšių vanagai,
16 apuokas, ūbaujanti pelėda, baltoji pelėda,
17 pelikanas, palšasis grifas, kormoranas,
18 gandras, įvairių rūšių garniai, kukutis ir šikšnosparnis.
19 Visi sparnuotieji vabzdžiai jums nešvarūs, jie nebus valgomi.
20 Galite valgyti visus švarius sparnuotus gyvūnus.
21 Kas nugaišęs, to nevalgysite. Gaišeną valgyti gali duoti ateiviui, gyvenančiam tavo mieste, ar parduoti svetimšaliui, nes tu esi tauta, pašvęsta VIEŠPAČIUI, savo Dievui. Nevirsi ožiuko jo motinos piene.
22 Kasmet atskirsi dešimtą dalį viso savo pasėlių derliaus, užderėjusio dirvoje.
23 Valgysi dešimtinę savo grūdų, vyno bei aliejaus ir savo bandų bei kaimenių pirmagimius VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje toje vietoje, kurią jis išsirinks kaip savo vardo buveinę, kad išmoktumei visad pagarbiai bijoti VIEŠPATIES, savo Dievo.
24 Bet jei, VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, tave gausiai palaiminus, nuotoliui esant tokiam dideliam, kad tu dešimtinės nepajėgi nugabenti, nes vieta, kurią VIEŠPATS išsirinks savo vardui įkurdinti, per toli nuo tavęs,
25 gali dešimtinę pakeisti į pinigus. Su pinigais rankoje saugiai nueik į vietą, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, bus išsirinkęs.
26 Panaudosi pinigus nupirkti, ką norėsi — jaučių, avių, vyno, stipraus gėrimo ir ko tik trokši. Ten, VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje, valgysi tu ir tavo namiškiai drauge džiaugdamiesi.
27 Ir levito, gyvenančio tavo mieste, nepalik tuščiomis, nes jis neturi nei dalies, nei paveldo kaip tu.
28 Kas treti metai atneši visą tų metų savo derliaus dešimtinę ir atiduosi ją į miesto svirną.
29 Levitas, kadangi jis neturi nei dalies, nei paveldo su tavimi, taip pat ateivis, našlaitis ir našlė, esantys tavo mieste, galės ateiti ir pavalgyti iki soties, idant VIEŠPATS, tavo Dievas, laimintų tave ir kiekvieną tavo darbą, prie kurio pridedi ranką.

Kunigų 11 : 7
7 kiaulės, nes ji, nors ir yra skeltanagė, bet neatrajoja ir yra jums nešvari.

Pradžios 9 : 3
3 Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.

Izaijo 65 : 2 – 4
2 Nuolatos tiesiau savo rankas į maištingąją tautą, blogu keliu einančią su savo užmačiomis,
3 tautą, kuri akiplėšiškai be perstojo pykdo mane. Jie aukoja kruvinas atnašas alkuose ir degina smilkalus ant plytų.
4 Jie sėdi kapų nišose, naktis praleidžia olose, valgo kiaulieną su dvėsenos viralu savo induose.

Romiečiams 14 : 14
14 Aš žinau ir esu tikras Viešpatyje Jėzuje, kad nieko nėra savaime netyro. Bet jei kas mano esant netyrų dalykų, tam jie netyri.

Apaštalų darbų 15 : 1 – 41
1 Iš Judėjos atvyko žmonių, kurie įtikinėjo brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“.
2 Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir dar keletas nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.
3 Bažnyčios aprūpinti jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė daug džiaugsmo visiems broliams.
4 Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti Bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas buvo per juos nuveikęs.
5 Tuomet pakilo kai kurie iš priėmusių tikėjimą fariziejų ir tarė: „Juos reikia apipjaustyti ir reikalauti, kad jie laikytųsi Mozės Įstatymo“.
6 Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.
7 Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: „Mieli broliai, jūs žinote, jog Dievas jau nuo seniai išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų gerąją naujieną ir įtikėtų.
8 Ir Dievas, kuris pažįsta širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.
9 Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu numazgodamas jų širdis.
10 Tad kam gi gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys negalėjome panešti?
11 Verčiau tikėkime Viešpaties Jėzaus malone būsią išgelbėti kaip ir jie“.
12 Visas susirinkimas nutilo. Dalyviai ėmė klausytis Barnabo ir Pauliaus pasakojimo, kokių didžių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė pagonijoje.
13 Jiems nutilus, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „O dabar, broliai, paklausykite manęs!
14 Simeonas[17] papasakojo, kaip Dievas pirmiausia teikėsi iš pagonių išsirinkti savo vardui tautą.
15 Čia dera pranašo žodžiai, nes parašyta:
16 Paskui aš sugrįšiu ir vėl atstatysiu suirusią Dovydo padangtę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir atkursiu ją,
17 kad imtų ieškoti Viešpaties visi kiti žmonės, visos tautos, kuriose minimas mano vardas. Taip sako Viešpats,
18 leisdamas nuo amžių tai pažinti.
19 Todėl, manding, į Dievą atsivertusių pagonių nedera apsunkinti,
20 o tiktai jiems parašyti, kad susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.
21 Mat Mozė kiekviename mieste nuo seno turi savo skelbėjų, kurie kas šabą jį skaito sinagogose“.
22 Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa Bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu. Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Silas, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių.
23 Jiems įteiktas toks raštas: „Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiems iš pagonių.
24 Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį,
25 mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus kartu su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,
26 kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.
27 Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu.
28 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:
29 susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“
30 Atvykę į Antiochiją, pasiuntiniai sukvietė visą bendruomenę ir įteikė laišką.
31 Antiochiečiai, perskaitę jį, apsidžiaugė paguodos žodžiais.
32 Judas ir Silas, būdami pranašai, guodė ir stiprino brolius gausingais pamokymais.
33 Kurį laiką ten pagyvenę, jie buvo brolių išleisti su ramybės linkėjimais atgal pas tuos, kurie buvo juos siuntę.[18]
34
35 Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje. Kartu su daugeliu kitų jie mokė ir skelbė Viešpaties žodžio gerąją naujieną.
36 Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur esame skelbę Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi“.
37 Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,
38 bet Paulius linko neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.
39 Kilo smarkus ginčas, ir jie išsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,
40 o Paulius, pasitelkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.
41 Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas Bažnyčias.

Morkaus 7 : 19
19 nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius.)

Apaštalų darbų 10 : 28
28 prabilo: „Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar svečiuotis pas svetimtautį. Bet Dievas man apreiškė, jog negalima jokio žmogaus laikyti suteptu ar netyru.