Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama socializmas
Apaštalų darbų 2 : 44 – 45
44 Visi tikintieji laikėsi drauge ir visa turėjo bendra.
45 Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo.
Apaštalų darbų 4 : 32 – 35
32 Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra.
33 Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa.
34 Tarp jų nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, parduodavo juos, gautus pinigus
35 sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
2 Tesalonikiečiams 3 : 10
10 Dar būdami pas jus, skelbėme: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“
Mato 19 : 21
21 Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“.
1 Jono 3 : 17
17 Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį užrakintų jam savo širdį, tai kaip jame pasiliks Dievo meilė?
1 Timotiejui 6 : 10
10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.
2 Korintiečiams 8 : 13 – 15
13 Niekas nereikalauja, kad kitiems tektų lengvatos, o jums naštos, bet kad būtų lygybė.
14 Šiuo metu jūsų perteklius tepapildo jų nepriteklių, kad vėliau jų perteklius atpildytų jūsų nepriteklių ir būtų lygybė,
15 kaip parašyta: Kas daug surinko, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, nekentėjo nepritekliaus.
Efeziečiams 4 : 28
28 Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso, dirbdamas savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.
Galatams 6 : 2
2 Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus Įstatymą.
Luko 3 : 11
11 Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“.
Galatams 5 : 14
14 Juk visas Įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą kaip save patį.
Apaštalų darbų 20 : 35
35 Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Palaimingiau duoti negu imti’[22]“.
Jokūbo 5 : 1 – 6
1 Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų!
2 Jūsų lobiai supuvę, jūsų drabužiai kandžių sukapoti.
3 Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs tebekraunate turtus dienų pabaigoje.
4 Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, pjovėjų aimanos prasiskverbė į Galybių Viešpaties ausis.
5 Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai.
6 Jūs pasmerkėte ir nužudėte teisųjį; jis jums nesipriešina.
Izaijo 55 : 1 – 13
1 Nagi visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Net jei neturite pinigų, ateikite, pirkite duonos ir valgykite! Ateikite, pirkite vyno ir pieno be pinigų ir be kainos!
2 Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina? Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais.
3 Ateikite pas mane ir rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą, remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui.
4 Štai padariau jį liudytoju tautoms, vadu ir tautų valdovu.
5 Ir tu pašauksi tautą, kurios nepažinai, o tautos, kurios tavęs nepažino, bėgs pas tave dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo, ir dėl Izraelio Šventojo, kuris tau suteikė tokią garbę.
6 Ieškokite VIEŠPATIES, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis arti.
7 Tepalieka nedorėlis savo kelią ir nusidėjėlis — savo kėslus! Tegrįžta jis pas VIEŠPATĮ, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus.
8 „Juk mano mintys — ne jūsų mintys, o mano keliai — ne jūsų keliai, — tai VIEŠPATIES žodis. —
9 Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys — jūsų mintis.
10 Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir negrįžta atgalios, kol nepalaisto žemės, kad joje dygtų ir želtų augalai, kad neštų sėklą sėjėjui ir duoną alkanam,
11 taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas“.
12 Taip! Džiaugsmo kupina širdimi išeisite ir būsite saugiai vedami į namus. Kalnai ir kalvos, jus išvydę, pratrūks džiaugsmo giesme, visi medžiai laukuose ims jums ploti.
13 Vietoj erškėčių augs kiparisai, vietoj dilgėlių — mirtos. Ir visa tai — VIEŠPATIES šlovei, kaip amžiais nemarus ženklas.
Mato 6 : 24
24 Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.
Pakartoto Įstatymo 23 : 24 – 25
24 Kas išėjo iš tavo lūpų, turi ištikimai padaryti, kaip laisvai esi savo lūpomis pažadėjęs VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
25 Kai įžengsi į kaimyno vynuogyną, gali valgyti vynuogių iki soties, bet į savo indą nieko nesidėsi.
Luko 6 : 20 – 24
20 Tuomet pakėlęs akis į savo mokinius Jėzus prabilo: „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė.
21 Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
22 Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus.
23 Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams.
24 Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.
Jokūbo 2 : 1 – 5
1 Mano broliai, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis.
2 Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru.
3 Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia patogiai“, o vargdieniui tariate: „Pastovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų“.
4 Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujančiais teisėjais?
5 Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jie būtų turtingi tikėjimo ir paveldėtų karalystę, pažadėtą jį mylintiems?
Jono 12 : 3 – 6
3 Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais.
4 Vienas jo mokinys — Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė:
5 „Kodėl to tepalo neparduota už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduota vargšams?!“
6 Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas.
Leave a Reply