medžiai

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama medžiai

Jeremijo 17 : 8
8 Toks žmogus — tarsi medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis savo šaknis srovės link, nebijantis kaitros, kai ji užeina; jo lapai nuolat žaliuoja, nepabūgsta sausros metų, nenustoja duoti vaisių.

Psalmynas 1 : 3
3 Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.

Jobo 14 : 7
7 Juk medis turi vilties: nukirstas jis vėl ataugs, ir atžalų jam netrūks.

1 Metraščių 16 : 33
33 Visi miško medžiai iš džiaugsmo teošia VIEŠPAČIUI, nes jis ateina valdyti žemės.

Mato 7 : 17
17 Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis — blogus.

Danieliaus 4 : 10 – 12
10 Lovoje nesiliaudamas stebėti regėjimus, ateinančius man į galvą, pamačiau nužengiantį iš dangaus šventąjį Budėtoją.
11 Garsiai šaukdamas, jis liepė: ‹Nukirskite medį ir nukapokite jo šakas, nubraukykite jo lapus ir išmėtykite jo vaisius! Tenubėga šalin nuo jo žvėrys, teišlaksto nuo jo šakų paukščiai.
12 Bet palikite žemėje jo kelmą su šaknimis; surištas geležies ir žalvario grandine, teguli jis gležnoje lauko žolėje. Temaudo jį rasa iš dangaus, tebūna jo dalia su gyvuliais, ėdančiais laukų žolę!

Pradžios 2 : 9
9 Iš žemės VIEŠPATS Dievas išaugino įvairių medžių, gražių akims ir gerų maistui, su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu.

Izaijo 60 : 13
13 Libano šlovė ateis pas tave drauge su kiparisais, klevais ir pušimis, kad papuoštų mano Šventyklą ir suteiktų grožį vietai, kur ilsėsis mano kojos.

Apreiškimo Jonui 22 : 14
14 Palaiminti, kurie išsiplauna savo drabužius[15], kad įgytų teisę į gyvybės medį ir galėtų įžengti pro vartus į miestą.

Patarlių 13 : 12
12 Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.

Apreiškimo Jonui 22 : 2
2 Aikštės viduryje, tarp upės atšakų[14], auga gyvybės medis, duodantis dvylika derlių, kiekvieną mėnesį vedantis vaisių, o to medžio lapai tinka tautoms gydyti.

Pradžios 3 : 17
17 O žmogui jis tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį buvau tau įsakęs: ‘Nuo jo nevalgysi!’ — tebūna už tai prakeikta žemė; triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas.

1 Karalių 19 : 5
5 Elijas atsigulė po kadagiu ir užmigo. Staiga jį palietė angelas ir tarė: „Kelkis ir valgyk!“

Pradžios 3 : 3 – 6
3 Tik apie vaisių to medžio, kuris sodo viduryje, Dievas sakė: ‘Nuo jo nevalgysite nei jį liesite, kad nemirtumėte!’“
4 Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite!
5 Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“.
6 Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė.

Izaijo 41 : 1 – 29
1 Tylėkite, tolimosios salos, mano akivaizdoje! Laukite mano žodžių, tautos! Teateina ir tepareiškia jos savo skundą; drauge rinkimės į teismą.
2 Kas išjudino iš Rytų kovotoją[35] už teisumą ir pašaukė jį būti savo tarnu? Jis atiduoda jam tautas ir sutrypia jų karalius. Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis, savo lanku — vėjo nešamais pelais.
3 Jis vejasi juos ir pralenkia nepažeistas, vos kelią kojomis siekdamas.
4 Kas tai nuveikė ir padarė? Kas pašaukė kartas nuo pat pradžios? Tai aš, VIEŠPATS, kuris esu pirmas ir su paskutine jų toks būsiu.
5 Išvydo jį tolimosios salos, ir apėmė jas baimė, dreba žemės pakraščiai: artėja, jau čia pat!
6 Kiekvienas jų padeda kitiems, kiekvienas drąsina savo bičiulį.
7 Meistras skatina auksakalį, svidintojas — kalvį prie priekalo. „Nuliedinta gerai“, — sako jis ir sutvirtina kniedėmis, kad nesvyruotų į šalis.
8 O tave, mano tarne Izraeli, Jokūbai, mano išsirinktasis, mano bičiulio Abraomo palikuoni,
9 iš žemės pakraščių aš pasiėmiau, iš tolimiausių užkampių pasišaukiau. Aš tau tariau: „Tu mano tarnas; išsirinkau tave ir neatmesiu!“
10 Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine.
11 Nešlovę ir gėdą užsitrauks visi, kas niršta ant tavęs. Taps nieku ir eis prapultin visi, kas kovoja su tavimi.
12 Ieškosi, tačiau neberasi tų, kurie vaidijosi su tavimi. Galą gaus ir nieku taps, kas kėlė karą prieš tave,
13 nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: „Nebijok, aš tau padėsiu!“
14 Nebijok, kirmine Jokūbai, kirminėli Izraeli! „Aš tau padėsiu!“ — tai VIEŠPATIES žodis. Tavo atpirkėjas — Izraelio Šventasis.
15 Tu būsi mano kuliamasis velenas, aštrus, su nauju volu ir daugeliu dantų; tu kulsi kalnus ir triuškinsi juos, kalvas paversi pelais.
16 Kai vėtysi, vėjas juos nuneš, audra juos išblaškys. O tu džiaugsiesi VIEŠPAČIU, šlovinsi Izraelio Šventąjį.
17 Užguitieji ir vargšai ieško vandens, o jo nėra, ir liežuvis jiems džiūsta nuo troškulio. Aš, VIEŠPATS, juos išgirsiu, aš, Izraelio Dievas, jų neapleisiu.
18 Ant plikų kalvų atversiu upes ir slėniuose šaltinius. Dykumą paversiu tvenkiniais, išdžiūvusią žemę — vandens versmėmis.
19 Prisodinsiu dykumoje kedrų, akacijų, mirtų ir alyvmedžių. Tyrlaukiuose auginsiu kiparisus drauge su guobomis ir pušimis,
20 kad žmonės matytų ir žinotų, stebėtų ir suprastų, jog visa tai padarė ranka VIEŠPATIES, jog tai sukūrė Izraelio Šventasis.
21 „Pateikite savo bylą, — sako VIEŠPATS, — dėstykite savo įrodymus“, — sako Jokūbo Karalius.
22 Teprieina ir tepranašauja jie mums, kas įvyks! Pasakykite, kas įvyko žiloje senovėje, kad įsidėmėtume ir suvoktume, kuo tai baigsis, arba apreikškite, kas dar turi įvykti!
23 Pranašaukite, kas bus ateityje, kad žinotume, jog esate dievai! Padarykite ką nors, gera ar pikta, kad būtume nustebinti ir įbauginti.
24 Kodėl ne! Jūs esate niekis ir jūsų darbai — niekai! Kas jus pasirenka, tas renkasi pasibjaurėjimą.
25 Išjudinau jį[36] iš šiaurės, ir jis ateina; iš krašto, kur teka saulė, pašaukiau jį vardu. Galiūnus jis sutryps it molį, kaip puodžius minko šlyną.
26 Kas iš anksto tai paskelbė, kad žinotume? Prieš laiką, kad galėtume sakyti: „Tai tiesa!“? Niekas to neapskelbė, niekas neapgarsino, niekas negirdėjo jūsų žodžių.
27 Įvykiai, kadaise pranašauti Sionui, štai štai jau vyksta! Ir aš siunčiu Jeruzalei šauklį su džiugia naujiena.
28 Žvalgausi, tačiau nėra nė vieno, nėra tarp jų kam duoti patarimą, kad galėtų atsakyti, kai klausiu.
29 Visi jie — niekas, niekas jų darbai; jų stabai — tuščias vėjas!