kirpimas

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama kirpimas

1 Korintiečiams 11 : 14
14 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus?

Kunigų 19 : 27
27 Nekirpsite plaukų ant savo smilkinių, netaršysite savo barzdos[8].

1 Korintiečiams 11 : 13 – 15
13 Spręskite patys: argi tinka moteriai melsti Dievą neapsigobusiai?
14 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus?
15 Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Mat plaukai jai duoti vietoj dangalo.

1 Korintiečiams 11 : 1 – 34
1 Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi!
2 Aš jus giriu, kad jūs visame kame prisimenate mane ir tvirtai laikotės nurodymų, kokius esu jums davęs.
3 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas.
4 Kiekvienas vyras, melsdamasis ar pranašaudamas apdengta galva, paniekina savo galvą.
5 Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapgobta galva, paniekina savo galvą; tai tolygu būti nuskustai.
6 Jei jau moteris neapsigobia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigobia.
7 Vyrui nereikia gobti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir atšvaitas. O moteris yra vyro atšvaitas.
8 Juk ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro,
9 taip pat ne vyras buvo sutvertas moteriai, o moteris vyrui.
10 Todėl moteris privalo turėti ant galvos valdymo ženklą dėl angelų.
11 Bet Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters.
12 Kaip moteris kilusi iš vyro, taip vyras gimsta iš moters, o visa yra iš Dievo.
13 Spręskite patys: argi tinka moteriai melsti Dievą neapsigobusiai?
14 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus?
15 Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Mat plaukai jai duoti vietoj dangalo.
16 Jei kas dar norėtų ginčytis, težino, jog nei mes neturime tokio papročio, nei Dievo Bažnyčios.
17 Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga.
18 Pirmiausia man teko girdėti, kad jums susirinkus kaip Bažnyčiai, tarp jūsų esama skilimų, ir aš iš dalies tuo tikiu.
19 Juk turi pas jus būti atskalų, kad išeitų aikštėn, kurie iš jūsų yra išmėginti žmonės.
20 Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės,
21 nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria.
22 Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo Bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.
23 Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną,
24 padėkojęs laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas už jus[10]. Tai darykite mano atminimui“.
25 Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“.
26 Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
27 Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui.
28 Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.
29 Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą[11].
30 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių.
31 Jei mes patys savęs paisytume, tai nebūtume teisiami.
32 O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.
33 Taigi, mano broliai, kai renkatės Vakarienės, palaukite vieni kitų.
34 Jei kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimo užsitraukti. Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.

Psalmynas 40 : 1 – 17
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2 Kantriai laukiau VIEŠPATIES; jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą.
3 Ištraukė mane iš klampios duobės, iš mirtinos pelkės, pastatė mano kojas ant uolos ir sutvirtino mano žingsnius.
4 Man į lūpas įdėjo naują giesmę, šlovės mūsų Dievui giesmę. Daugelis tai matys, pagarbiai bijos ir pasitikės VIEŠPAČIU.
5 Laimingas žmogus, kuris deda viltis į VIEŠPATĮ; jis nesikreipia į pagonių stabus ar netikrų dievų garbintojus.
6 VIEŠPATIE, mūsų Dieve, tu daug mums padarei! Nuostabūs tavo darbai ir užmojai! Panašaus į tave nėra! Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti, nes jų tiek daug.
7 Tu davei man suprasti, kad netrokšti kruvinos aukos ir javų atnašų, neprašai deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę.
8 Tada tariau: „Štai ateinu! Raštų ritinyje man viskas nurodyta;
9 mano džiaugsmas — vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“
10 Didžiojoje sueigoje skelbiau tavo išganymo rūpestį, netramdžiau savo lūpų; tu, VIEŠPATIE, tai turi žinoti.
11 Tavo išganymo rūpesčio širdyje neslėpiau, kalbėjau apie tavo ištikimybę ir išganymą. Apie tavo meilę ir tiesą didžiojoje sueigoje nenutylėjau.
12 VIEŠPATIE, neatsakyk man savo gailestingumo; tavo meilė ir tavo tiesa visada mane tesaugo!
13 Mane supa nesuskaičiuojami vargai, apniko nuodėmės, nebematau; jų daugiau negu plaukų man ant galvos, ir aš netekau drąsos.
14 VIEŠPATIE, teikis mane gelbėti! VIEŠPATIE, skubėk man padėti!
15 Tebūna nugalėti ir apstulbinti visi, kurie tyko man gyvastį atimti. Tepasitraukia ir tebūna sugėdinti, kurie džiaugiasi mano nelaime.
16 Tebūna savo pralaimėjimo išgąsdinti, kurie sako: „Še tau! Še tau!“
17 Tedžiūgauja ir tesilinksmina tavyje visi, kurie tavęs ieško, ir tavo išganymą branginantys nuolat tekartoja: „Koks didis VIEŠPATS!“