Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama gerbk savo vyrą
1 Petro 3 : 1 – 22
1 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti [tikėjimui] žmonų elgesiu,
2 matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą.
3 Tegu puošia jus ne išorė — šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, —
4 bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.
5 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
6 Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų.
7 O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trikdomos.
8 Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys [tikėjimo] brolius, gailestingi, nuolankūs.
9 Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.
10 Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų.
11 Tegu jis bėga nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją!
12 Mat Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir jo ausys išgirs jų maldas, bet Viešpaties veidas — prieš darančius pikta.
13 Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera?
14 Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite.
15 Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį.
16 Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia.
17 Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus.
18 Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas.
19 Nužengęs žemyn, jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms,
20 kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė bestatant laivą, kuriuo nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu.
21 Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys — krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet maldavimas, kad Dievas suteiktų gryną sąžinę dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo;
22 įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir valdžios, ir galybės.
Patarlių 31 : 10 – 12
10 א [9] Koks retas radinys — sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
11 ב Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
12 ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
Kolosiečiams 3 : 18
18 Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje.
Patarlių 12 : 4
4 Sumani žmona — savo vyro vainikas, o apsileidusi žmona — kaip kaulų puvimas.
Efeziečiams 5 : 33
33 Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.
Titui 2 : 4
4 tai yra skatintų jaunesniąsias mylėti savo vyrus ir vaikus,
Patarlių 21 : 19
19 Geriau gyventi dykumos šalyje negu su irzlia ir priekabia žmona.
1 Petro 3 : 5 – 6
5 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
6 Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų.
1 Petro 3 : 3 – 5
3 Tegu puošia jus ne išorė — šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, —
4 bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.
5 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
1 Korintiečiams 7 : 3
3 Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.
Galatams 5 : 22
22 Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
Esteros 1 : 20
20 Tebūna šis karaliaus įsakas paskelbtas visoje jo karalystėje — ji yra plati, — ir visos moterys gerbs savo vyrus, kilmingus ir prasčiokus“.
Filipiečiams 4 : 5
5 Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!
Mato 10 : 42
42 Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys — iš tiesų sakau jums, — tasai nepraras savo užmokesčio“.
Patarlių 31 : 30
30 ש Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
Patarlių 31 : 1 – 31
1 Masos karaliaus Lemuelio žodžiai. Pamokymas, kurį jam davė jo motina:
2 „Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau! Ne, mano įžadų sūnau!
3 Nedalyk savo stiprybės moterims nė savo jėgų karalių naikintojoms.
4 Vynas — ne karaliams, Lemueli! Ne karaliams gerti vyną, ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą,
5 kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia, ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.
6 Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam, o vyną — žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.
7 Tegeria, teužmiršta savo skurdą ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.
8 Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti, ir dėl skurdžiaus teisių.
9 Atverk burną! Tark teisų nuosprendį, gink vargšus ir beturčius!“
10 א [9] Koks retas radinys — sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
11 ב Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
12 ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
13 ד Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
14 ה Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų.
15 ו Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms.
16 ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
17 ח Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios.
18 ט Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta.
19 י Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.
20 כ Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai.
21 ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
22 מ Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras — jos drabužiai.
23 נ Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
24 ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams.
25 ע Stiprybė ir orumas — jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį.
26 פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio — malonus pamokymas.
27 צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
28 ק Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją:
29 ר „Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“
30 ש Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
31 ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
Leave a Reply