galimybes

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama galimybes

Mato 25 : 1 – 46
1 Tada dangaus karalystė bus panaši į dešimtį mergaičių, kurios pasiėmusios žibintus išėjo pasitikti jaunikio.
2 Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos.
3 Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos.
4 Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos.
5 Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo.
6 Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‘Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!’
7 Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.
8 Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’.
9 Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’.
10 Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos.
11 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk, čia mes!’
12 O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’
13 Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.
14 Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą.
15 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną — kiekvienam pagal jo gabumus — ir iškeliavo.
16 Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis.
17 Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du.
18 O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.
19 Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą.
20 Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’.
21 Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’
22 Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’.
23 Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’
24 Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu — žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei.
25 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Va, imk, kas tavo’.
26 Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau.
27 Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis.
28 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.
29 Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.
30 Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.
31 Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste.
32 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.
33 Avis jis pastatys dešinėje, ožius — kairėje.
34 Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!
35 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte,
36 buvau nuogas — mane aprengėte, ligonis — mane aplankėte, kalinys — atėjote pas mane’.
37 Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme?
38 Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme?
39 Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’
40 Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.
41 Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!
42 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,
43 buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas — neaprengėte, ligonis ir kalinys — ir jūs manęs neaplankėte’.
44 Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’
45 Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’.
46 Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.

Patarlių 6 : 6 – 11
6 Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni, patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties.
7 Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo,
8 ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka peną per pjūtį.
9 Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni? Kada kelsiesi iš miego?
10 „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti“, —
11 ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius — kaip ginkluotas karys.

Luko 19 : 12 – 27
12 Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal.
13 Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.
14 Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mus valdytų’.
15 Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.
16 Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina man pelnė dešimtį minų’.
17 Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų’.
18 Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas’.
19 Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.
20 Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.
21 Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs’.
22 Jis atsiliepė: ‘Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.
23 Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’
24 Aplinkiniams jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.
25 Tie sakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’
26 Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo.
27 Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“

Ezechielio 3 : 19
19 Bet jei perspėsi nedorėlį, o jis negrįš iš savo nedorumo ir savo nedoro kelio, tai jis mirs dėl savo paties kaltės, o tu būsi išgelbėjęs savo gyvastį.

1 Jono 4 : 1
1 Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.

Jeremijo 8 : 20
20 Pjūtis jau praėjo, vasara pasibaigė, bet mes tebesame neišgelbėti!“

Luko 14 : 16 – 24
16 Jėzus atsiliepė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių.
17 Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’.
18 Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo atsikalbinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti’.
19 Vėl kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti’.
20 Trečias tarė: ‘Vedžiau, todėl negaliu atvykti’.
21 Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus’.
22 Tarnas ir vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip buvai liepęs, padaryta, bet dar yra vietos’.
23 Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni.
24 Sakau jums, — nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’“.

Luko 12 : 47
47 Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas.

Patarlių 1 : 24 – 33
24 Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,
25 kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą, nepaisėte jokio mano įspėjimo,
26 aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė, tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.
27 Kai baimė užklups jus kaip audra, ir nelaimė ištiks kaip viesulas,
28 jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras.
29 Kadangi jie nekentė pažinimo ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,
30 nenorėjo jokio mano patarimo ir nekentė mano įspėjimų,
31 valgys savo kelio vaisius ir bus savo kėslų pasotinti.
32 Juk užgaidos pražudo neišmanėlius, ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.
33 O manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“.

2 Petro 3 : 9
9 Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.

Efeziečiams 5 : 11
11 ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.

Luko 13 : 25 – 28
25 Kai namų šeimininkas atsikels ir užrakins duris, stovėdami lauke jūs pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie, atidaryk mums!’ O jis atsakys: ‘Aš nežinau, iš kur jūs’.
26 Tada imsite dėstyti: ‘Mes valgėme ir gėrėme tavo akivaizdoje, tu mokei mūsų gatvėse…’
27 O jis jums tars: ‘Aš nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi piktadariai!’
28 Tai bus verksmo ir dantų griežimo, kai Dievo karalystėje pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir visus pranašus, o patys būsite išvaryti laukan.