Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama dievų galia
Kolosiečiams 1 : 16
16 nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios. Visa sukurta per jį ir jam,
1 Metraščių 29 : 11
11 O VIEŠPATIE, tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. Taip, nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. O VIEŠPATIE, tau priklauso karalystė, tu esi iškilęs kaip galva virš visko.
Išėjimo 14 : 14
14 Pats VIEŠPATS kovos už jus, o jūs nutilkite“.
Hebrajams 10 : 35
35 Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!
Jono 14 : 26
26 o Globėjas — Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, — jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.
Pradžios 1 : 1
1 Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
Psalmynas 28 : 7
7 VIEŠPATS mano stiprybė ir mano skydas; mano širdis juo pasitiki. Jis man padėjo, ir mano širdis džiūgauja, giesme aš jam dėkoju.
Patarlių 3 : 5 – 6
5 Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien savo įžvalga.
6 Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.
Pradžios 1 : 1 – 31
1 Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
2 O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia[1] iš Dievo dvelkė viršum vandenų.
3 Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė.
4 Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
5 Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena.
6 Dievas tarė: „Tebūna skliautas tarp vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!“
7 Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis, buvusius po skliautu, nuo vandenų, buvusių viršum skliauto. Taip ir įvyko.
8 Dievas pavadino skliautą dangumi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, antroji diena.
9 Dievas tarė: „Tebūna sutelkti vandenys po dangumi į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Taip ir įvyko.
10 Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų telkinį jūromis. Ir Dievas matė, kad tai gera.
11 Dievas tarė: „Teželdina žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą, ir visų rūšių vaismedžius, vedančius žemėje vaisius su sėklomis!“ Taip ir įvyko.
12 Žemė išželdino augaliją: augalus, duodančius savo sėklą, ir visų rūšių medžius, vedančius vaisius su sėklomis. Ir Dievas matė, kad tai gera.
13 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, trečioji diena.
14 Dievas tarė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti! Teženklina jie metų laikus, dienas ir metus,
15 tebūna jie šviesuliai dangaus skliaute žemei apšviesti!“ Taip ir įvyko.
16 Dievas padarė du didžiulius šviesulius — didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti — ir žvaigždes.
17 Dievas sudėjo juos į dangaus skliautą šviesti žemei,
18 valdyti dieną bei naktį ir atskirti šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai gera.
19 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena.
20 Dievas tarė: „Teknibžda vandenys gyvūnų daugybe, teskraido paukščiai viršum žemės po dangaus skliautu!“ Taip ir įvyko.
21 Dievas sukūrė didžiuosius jūros gyvūnus bei kitus judančius visų rūšių gyvūnus, knibždančius vandenyse, ir visus visų rūšių sparnuočius. Ir Dievas matė, kad tai gera.
22 Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės! Pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tesidaugina žemėje!“
23 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, penktoji diena.
24 Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnų: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko.
25 Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera.
26 Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“
27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.
28 Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams“.
29 Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.
30 O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, — maistui visus žaliuosius augalus“. Taip ir įvyko.
31 Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena.
2 Petro 3 : 8 – 13
8 Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų — kaip viena diena.
9 Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.
10 O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, stichijos nuo karščio suirs, ir žemė su savo veikalais sudegs.
11 Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu,
12 kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir stichijos sutirps iš karščio!
13 Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.
Izaijo 21 : 1 – 17
1 Ištarmė apie tyrus prie jūros. Kaip vėtros, šėlstančios Negebe, taip negandos atūžia iš dykumos, iš siaubo krašto.
2 Rūstus regėjimas buvo man duotas: išdavikas išduoda, niokotojas niokoja. „Pakilk, Elame! Pirmyn, Medija! Pradėk apsiaustį! Vaitojimams aš padarysiu galą!“
3 Todėl man dreba strėnos, sopuliai suremia mane, skausmai kaip gimdyvę nudiegia mane. Esu taip sukrėstas, kad nebegaliu girdėti, taip pritrenktas, kad nebegaliu matyti.
4 Mano širdis virpa, mane krečia drebulys. Sutemų vėsuma, kurios troškau, man kraupi.
5 Stalas padengtas, kilimai pakloti. Jie valgo, jie geria. Kelkitės, vadai! Patepkite aliejumi skydus!
6 Šitaip man kalbėjo Viešpats: „Eik ir pastatyk sargybinį. Tegu praneša, ką mato.
7 Kai pamatys vežimą, kinkytą pora žirgų, raitelius ant asilų ar raitelius ant kuprių, teatkreipia dėmesį ir testebi atidžiai“.
8 Ir sargybinis ėmė šaukti: „Viešpatie! Stoviu sargybos bokšte nuolat dienos metu, sargyboje praleidžiu naktį po nakties.
9 Štai atskuba vyras vežime, kinkytame pora žirgų. Girdėti šauksmas: ‘Krito, krito Babilonas! Guli sudaužytos ant žemės visų jų dievų statulos!’“
10 Mano tauta, tu buvai iškulta ir išvėtyta ant mano kluono grendymo! Ką girdėjau iš Galybių VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, tai paskelbiau jums.
11 Ištarmė apie Dūmą[21]. Iš Seyro šaukiama man: „Sarge, kiek ilgai dar truks naktis? Sarge, kiek ilgai dar truks naktis?“
12 Sargas atsiliepia: „Ateina rytas, paskui vėl naktis. Jei norite paklausti, klauskite. Ateikite vėl!“
13 Ištarmė apie Arabiją. Brūzgyne, klajoklių žemėje, nakvokite, Dedano[22] karavanai.
14 Ištroškusius pasitikite su vandeniu, bėgančius pasitikite su duona, Temos šalies gyventojai.
15 Nuo kalavijų jie bėga, nuo išgaląsto kalavijo, nuo įtempto lanko, nuo karo pavojų.
16 Mat šitaip man pasakė Viešpats: „Dar metai, vieneri samdinio metai, ir visa Kedaro šlovė prieis liepto galą.
17 Kedaro šauniųjų lankininkų mažai beliks“. Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas.
Patarlių 3 : 1 – 35
1 Mano vaike, neužmiršk mano mokymo, ir tebrangina tavo širdis mano įsakymus,
2 nes jie tau suteiks daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės.
3 Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė; užsirišk juos sau ant kaklo, įsirašyk savo širdies plokštėje.
4 Taip rasi malonę ir gerą vardą Dievo ir žmonių akyse.
5 Visa širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU ir nesiremk vien savo įžvalga.
6 Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.
7 Nebūk išmintingas tik savo paties akyse; pagarbiai bijok VIEŠPATIES ir venk pikta.
8 Tai teiks sveikatą tavo kūnui ir atgaivą tavo kaulams.
9 Gerbk VIEŠPATĮ viskuo, ką turi, visomis savo derliaus pirmienomis;
10 ir tavo svirnai bus pilni grūdų, o šviežias vynas liesis per statinių kraštus.
11 Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės, nesipiktink, kai jis tave sudraudžia,
12 nes ką myli, tą VIEŠPATS sudraudžia kaip tėvas mylimą sūnų.
13 Laimingas žmogus, kuris išmintį randa, kuris supratimo įgyja!
14 Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro, ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu.
15 Ji brangesnė už brangakmenius, visi tavo turtai negali jai prilygti.
16 Ilgas gyvenimas — jos dešinėje, kairėje — turtai ir garbė.
17 Jos keliai malonūs, o visi takai ramūs.
18 Ji — gyvybės medis ją suvokiantiems; laimingas, kas jos laikosi.
19 Išmintimi VIEŠPATS padėjo žemės pamatus, supratimu padarė dangų.
20 Jo pažinimu prasiveržė vandenų gelmės, ir debesys lašina rasą.
21 Mano vaike, tų dalykų neišleisk iš akių, laikykis sveikos išminties ir apdairumo.
22 Jie bus tavo dvasios gyvenimas ir papuošalas tau ant kaklo.
23 Tuomet saugiai eisi savo keliu, ir tavo koja niekada nesuklups.
24 Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.
25 Nebijok ūmaus siaubo nei nelaimės, kuri užklumpa nedorėlius,
26 nes VIEŠPATS bus tavo pasitikėjimas ir apsaugos tavo koją nuo spąstų.
27 Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, kai turi jėgų tai padaryti.
28 Nesakyk savo artimui: „Ateik vėliau“, — arba: „Rytoj šitai gausi“, — kai gali duoti tuojau.
29 Nesikėsink daryti žalos savo kaimynui, su pasitikėjimu gyvenančiam šalia tavęs.
30 Nesiginčyk su niekuo be reikalo, kai nebuvo tau žalos padaryta.
31 Nepavydėk smurtą mėgstančiam žmogui, nesek nė vienu jo keliu.
32 Juk suktu žmogumi VIEŠPATS bjaurisi, o dorieji yra VIEŠPATIES draugėje.
33 Nedorėlio namus VIEŠPATS prakeikia, o teisiojo buveinę laimina.
34 Jis šaiposi iš pašaipūnų, o romiesiems rodo malonę.
35 Išmintingieji paveldės garbę, o atkaklūs kvailiai — gėdą.
Judo 1 : 3
3 Mylimieji, aš labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį mūsų išganymą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą, kad kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems.
Leave a Reply