Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama dievobaimingas gyvenimas
1 Petro 2 : 11
11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
Efeziečiams 4 : 1
1 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.
2 Timotiejui 3 : 1 – 9
1 Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,
2 nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai,
3 nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera,
4 išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą,
5 dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių!
6 Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir prisivilioja moterėles, pilnas nuodėmių ir blaškomas visokių įgeidžių,
7 nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pažinti tiesos.
8 Kaip Janas ir Jambras[1] priešinosi Mozei, taip ir jie prieštarauja tiesai. Tai žmonės sugedusio proto, netvaraus tikėjimo.
9 Bet jie toli nenužengs, nes jų paikumas, kaip ir anų, bus visiems regimas.
Romiečiams 12 : 2
2 Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.
1 Timotiejui 4 : 7
7 Venk nerimtų bobiškų pasakų. Ugdykis maldingumą.
2 Timotiejui 3 : 16
16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,
Galatams 5 : 22
22 Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
Romiečiams 12 : 1
1 Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą.
2 Korintiečiams 5 : 17
17 Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja.
Jokūbo 1 : 1 – 27
1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių išeivijoje.
2 Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.
3 Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę,
4 o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.
5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
6 Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.
7 Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties —
8 toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9 Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu,
10 o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
11 Juk pakyla kaitri saulė, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.
12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.
13 Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.
14 Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas.
15 Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.
16 Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai!
17 Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų.
18 Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi jo kūrinių pirmienos.
19 Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.
20 Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
21 Todėl atsižadėję bet kokios netyrybės bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.
22 Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.
23 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje.
24 Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.
25 Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės Įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.
26 Jei kas mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.
27 Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.
Galatams 5 : 16
16 Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams.
1 Korintiečiams 11 : 1 – 34
1 Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi!
2 Aš jus giriu, kad jūs visame kame prisimenate mane ir tvirtai laikotės nurodymų, kokius esu jums davęs.
3 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas.
4 Kiekvienas vyras, melsdamasis ar pranašaudamas apdengta galva, paniekina savo galvą.
5 Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapgobta galva, paniekina savo galvą; tai tolygu būti nuskustai.
6 Jei jau moteris neapsigobia, tai tegul ir nusikerpa! O jei moteriai gėda nusikirpti ar nusiskusti plaukus, tegul apsigobia.
7 Vyrui nereikia gobti galvos, nes jis yra Dievo atvaizdas ir atšvaitas. O moteris yra vyro atšvaitas.
8 Juk ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro,
9 taip pat ne vyras buvo sutvertas moteriai, o moteris vyrui.
10 Todėl moteris privalo turėti ant galvos valdymo ženklą dėl angelų.
11 Bet Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters.
12 Kaip moteris kilusi iš vyro, taip vyras gimsta iš moters, o visa yra iš Dievo.
13 Spręskite patys: argi tinka moteriai melsti Dievą neapsigobusiai?
14 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus?
15 Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Mat plaukai jai duoti vietoj dangalo.
16 Jei kas dar norėtų ginčytis, težino, jog nei mes neturime tokio papročio, nei Dievo Bažnyčios.
17 Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga.
18 Pirmiausia man teko girdėti, kad jums susirinkus kaip Bažnyčiai, tarp jūsų esama skilimų, ir aš iš dalies tuo tikiu.
19 Juk turi pas jus būti atskalų, kad išeitų aikštėn, kurie iš jūsų yra išmėginti žmonės.
20 Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės,
21 nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria.
22 Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo Bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.
23 Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną,
24 padėkojęs laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas už jus[10]. Tai darykite mano atminimui“.
25 Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“.
26 Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
27 Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui.
28 Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.
29 Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą[11].
30 Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių.
31 Jei mes patys savęs paisytume, tai nebūtume teisiami.
32 O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.
33 Taigi, mano broliai, kai renkatės Vakarienės, palaukite vieni kitų.
34 Jei kas išalkęs, tepavalgo namie, kad nesirinktumėte pasmerkimo užsitraukti. Kitus reikalus sutvarkysiu atvykęs.
1 Petro 2 : 2
2 lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui,
1 Petro 2 : 11 – 12
11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.
Skaičių 6 : 1 – 89
1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
2 „Kalbėk izraelitams, sakydamas: kai kas nors, vyras ar moteris, padaro ypatingą įžadą — nazyro įžadą — pasišvęsti VIEŠPAČIUI,
3 toks žmogus turi susilaikyti nuo vyno ir kitų svaigalų, susilaikyti nuo acto iš vyno ar bet kokių kitų svaigalų, negerti jokios vynuogių sunkos ir nevalgyti nei šviežių, nei džiovintų vynuogių.
4 Visą laiką, kol yra nazyras, jis nevalgys nieko, kas gaunama iš vynmedžio, nevalgys net sėklų bei žievelių.
5 Per visas nazyrato įžado dienas skustuvas nepalies jo galvos; kol nepasibaigs laikas, kuriam jis įžadu pasišventė VIEŠPAČIUI, jis bus pašvęstas, augins ilgus plaukus ir pins į kasas.
6 Per visas dienas, kuriomis pasišventė VIEŠPAČIUI, jis neįžengs į vietą, kur yra numirėlis.
7 Net jeigu numirtų jo tėvas ar motina, brolis ar sesuo, jis negali savęs suteršti, nes jo pasišventimas yra jam ant galvos.
8 Visą laiką, kol jis yra nazyras, jis pašvęstas VIEŠPAČIUI.
9 Jeigu kas nors labai staiga šalia jo numirtų, suteršdamas pašvęstą galvą, jis nusiskus galvą tą dieną, kai taps švarus; septintą dieną jis nusiskus galvą.
10 Aštuntą dieną jis atneš du purplelius ar du jaunus balandžius kunigui prie įėjimo į Susitikimo Palapinę.
11 Kunigas paaukos vieną kaip auką už nuodėmę, o kitą — kaip deginamąją auką ir atliks permaldavimą už jį, nes jis užsitraukė kaltę per numirėlį. Tą pačią dieną jis vėl pašvęs savo galvą,
12 vėl paskirs VIEŠPAČIUI nazyrato dienas ir atves metinį avinėlį kaip atnašą už nuodėmę. Ankstesnis laikas nebus įskaitytas, nes pašvęstoji galva buvo suteršta.
13 Tokios yra nazyro apeigos: tą dieną, kai jo pašventimo laikas baigiasi, jis turi būti atvestas prie Susitikimo Palapinės įėjimo.
14 Kaip savo dovaną VIEŠPAČIUI jis atves vieną sveiką mitulę avį kaip deginamąją auką, vieną sveiką mitulę avį kaip auką už nuodėmę, vieną sveiką aviną kaip bendravimo auką,
15 atneš pintinę neraugintos duonos kepalų iš geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, neraugintų, aliejumi apteptų plokštainių drauge su javų ir liejamosiomis atnašomis.
16 Visa kunigas atnašaus VIEŠPATIES akivaizdoje, paaukos jo auką už nuodėmę bei deginamąją auką,
17 atnašaus aviną kaip bendravimo auką VIEŠPAČIUI drauge su neraugintos duonos pintine; kunigas taip pat paaukos javų bei liejamąją atnašą.
18 Tada nazyras nusiskus pašvęstą galvą prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir, nunešęs plaukus nuo pašvęstos galvos, padės juos ant ugnies po bendravimo auka.
19 Tada, kai jis bus nusiskutęs savo pašvęstą galvą, kunigas paims išvirtą avino mentę, vieną neraugintą kepalą iš pintinės, vieną neraugintą plokštainį ir padės juos nazyrui ant delnų.
20 Paskui kunigas pakylės juos kaip siūbuojamąją atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie bus kunigui šventa dalis drauge su siūbuojamosios atnašos krūtine ir dovanos atnašos mente. Po to nazyras gali gerti vyną.
21 Tokios tat yra įžadą darančio nazyro pareigos. Jo atnaša VIEŠPAČIUI turi būti pagal nazyrato įžadą, neskaitant to, ką dar jis išgali duoti. Pagal tai, kokį įžadą jis bus padaręs, taip jis turi ir elgtis, vykdydamas savo pašventimo nuostatus“.
22 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
23 „Kalbėk Aaronui ir jo sūnums ir sakyk jiems: ‘Taip laiminsite izraelitus. Sakykite jiems:
24 VIEŠPATS telaimina ir tesaugo tave!
25 VIEŠPATS tenušviečia tave savo veidu ir tebūna tau maloningas!
26 VIEŠPATS tepažvelgia į tave maloniai ir tesuteikia tau ramybę!’
27 Taip jie tars mano vardą izraelitams, ir aš juos palaiminsiu“.
Psalmynas 118 : 1 – 29
1 Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras ir jo ištikimoji meilė amžina!
2 Tesako Izraelis: „Jo ištikimoji meilė amžina“.
3 Tesako Aarono namai: „Jo ištikimoji meilė amžina“.
4 Tesako visi, kurie pagarbiai bijo VIEŠPATIES: „Jo ištikimoji meilė amžina“.
5 Didelėje bėdoje šaukiausi VIEŠPATIES, ir VIEŠPATS išklausė ir išlaisvino mane.
6 Su manimi VIEŠPATS, ir aš nebijau; ką gali žmonės man padaryti?
7 Su manimi VIEŠPATS, ir jis man padės; aš matysiu nugalėtus savo priešus.
8 Geriau ieškoti pagalbos pas VIEŠPATĮ, negu pasitikėti žmonėmis.
9 Geriau ieškoti užuovėjos pas VIEŠPATĮ, negu pasitikėti didžiūnais.
10 Visos tautos apgulė mane, bet VIEŠPATIES vardu nuo jų apsigyniau!
11 Jos apgulė mane, apsupdamos iš visų pusių, bet VIEŠPATIES vardu nuo jų apsigyniau!
12 Jos apspito mane lyg bitės, suliepsnojo lyg ugnis erškėtyne, bet VIEŠPATIES vardu nuo jų apsigyniau.
13 Buvau nuožmiai puolamas ir beveik nugalėtas, bet VIEŠPATS man padėjo.
14 Mano jėga ir drąsa yra VIEŠPATS; jis mane išgelbėjo.
15 Teisiųjų palapinės aidi džiugia pergalės giesme: „VIEŠPATIES dešinė davė mums pergalę!
16 Išaukštinta VIEŠPATIES dešinė! VIEŠPATIES dešinė davė mums pergalę!“
17 Nemirsiu, bet gyvensiu ir skelbsiu VIEŠPATIES darbus.
18 Nors VIEŠPATS iš tikrųjų mane plakė, bet mirčiai manęs neatidavė.
19 Atverkite man teisumo vartus, kad pro juos įėjęs padėkočiau VIEŠPAČIUI.
20 Štai vartai pas VIEŠPATĮ; teisieji pro juos įeis.
21 Dėkoju tau, kad mane išklausei ir tapai mano išgelbėjimu.
22 Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.
23 Tai VIEŠPATIES padaryta; koks nuostabus reginys!
24 Ši diena VIEŠPATIES duota, tad linksminkimės ir džiūgaukime.
25 O VIEŠPATIE, prašome tave, gelbėk mus! O VIEŠPATIE, prašome tave, suteik mums palaimą!
26 Kas įeina, tebūna palaimintas VIEŠPATIES vardu! Laiminame jus iš VIEŠPATIES Namų.
27 VIEŠPATS yra Dievas, jis mūsų šviesa. Su šakomis rankose pradėkite iškilmę, žygiuodami eitynėse aplink aukurą.
28 Tu mano Dievas, aš tau dėkosiu; tu mano Dievas, aš tave aukštinsiu.
29 Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, ir jo ištikimoji meilė amžina.
Romiečiams 7 : 1 – 25
1 Argi nežinote, broliai, — aš kalbu išmanantiems Įstatymą, — jog Įstatymas galioja žmogui, kol jis gyvas?
2 Pavyzdžiui, ištekėjusi moteris Įstatymo susieta su vyru, kol jis gyvas. Jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo Įstatymo, siejusio ją su vyru.
3 Taigi ji vadinsis svetimautoja, jei, vyrui gyvam esant, priklausys kitam. Bet jei vyras miršta, ji tampa laisva nuo Įstatymo ir, priklausydama kitam, nebėra svetimautoja.
4 Šitaip, mano broliai, ir jūs esate per Kristaus kūną mirę Įstatymui, kad priklausytumėte kitam — prikeltajam iš numirusių — ir kad mes visi duotume vaisių Dievui.
5 Kol dar gyvenome kūniškai, mūsų sąnariuose veikė Įstatymo pažadintos nuodėmingos aistros, ir mes davėme vaisių mirčiai.
6 O dabar, numirę tam, kuris mus laikė surištus, esame išvaduoti nuo Įstatymo, kad tarnautume, laikydamiesi Dvasios naujumo, o ne raidės senumo.
7 Ką gi sakysime? Gal kad Įstatymas yra nuodėmė?! Nieku būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų Įstatymo. Ir nebūčiau suvokęs geismo, jei Įstatymas nebūtų pasakęs: Negeisk!
8 Bet nuodėmė, per įsakymus gavusi progą, pažadino manyje visokius geismus, o be Įstatymo nuodėmė negyva.
9 Aš kadaise gyvenau be Įstatymo. Paskui, atėjus įsakymui, atgijo ir nuodėmė,
10 o aš numiriau; taip man paaiškėjo, kad įsakymas, skirtas gyvenimui, nuvedė mane į mirtį.
11 Įsakymo paskatinta nuodėmė mane suvedžiojo ir juo mane nužudė.
12 Taigi Įstatymas šventas; įsakymas taip pat šventas, ir teisingas, ir geras.
13 Vadinasi, geras dalykas man tapo mirštamas? Nieku būdu! Bet nuodėmė pasirodė esanti nuodėmė tuo, kad atnešė man mirtį, pasinaudodama geru dalyku. Dėl įsakymo nuodėmė pasirodė be saiko nuodėminga.
14 Mes žinome, kad Įstatymas yra dvasiškas, o aš esu kūniškas, parduotas nuodėmės valdžion.
15 Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu.
16 O jei darau, ko nenoriu, tai pripažįstu, jog Įstatymas geras.
17 Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
18 Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti — ne.
19 Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.
20 O jeigu darau, ko nenoriu, tai nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
21 Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.
22 Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo Įstatymu.
23 Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose.
24 Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!
25 Bet dėkui Dievui — per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo Įstatymui, o kūnu — nuodėmės įstatymui.
Psalmynas 72 : 1 – 20
1 Saliamono. Dieve, suteik savo teisingumo karaliui ir teisumo karaliaus sūnui,
2 kad teistų tavo tautą teisingai ir tavo skriaudžiamuosius teisiai.
3 Teteikia kalnai gerovę tautai, tepatiria kalvos teisumo atlygį.
4 Tegina jis skriaudžiamųjų bylą tautoje, tegelbsti beturčių vaikus ir tesutramdo engėjus.
5 Tetveria jis taip ilgai kaip saulė ir lyg mėnulis per kartų kartas.
6 Jis bus tartum lietus jaunam atolui, lyg laistantys žemę lietaus gūsiai.
7 Jo dienomis žydės teisumas ir visuotinė taika, kol nebeliks mėnulio.
8 Teviešpatauja jis nuo jūros ligi jūros ir nuo Upės ligi žemės pakraščių.
9 Dykumos klajokliai klūpės prieš jį, o jo priešai laižys žemės dulkes.
10 Taršišo ir Salų karaliai mokės duoklę, o Arabijos ir Šebos karaliai neš dovanas.
11 Visi karaliai reikš jam pagarbą, jam tarnaus visos tautos.
12 Juk jis gelbsti beturtį, kuris jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda.
13 Jis rūpinasi vargšais ir beturčiais. Jis gelbės beturčių gyvastį,
14 atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto; jo akyse brangus jų kraujas.
15 Tegyvuoja karalius! Tebūna jam atiduotas Šebos auksas; už jį turi būti visuomet meldžiamasi, visą dieną reikia prašyti jam palaiminimo.
16 Krašte tebūna gausu grūdų, pasėliai tevilnija ant kalnų viršūnių, krašto derlius tebūna lyg Libano, miestai teprisipildo žmonių lyg laukai žolės.
17 Tebūna amžinas karaliaus vardas, tetveria jo vardas taip ilgai kaip saulė. Tebūna juo palaiminti visi žmonės, teskelbia jį laimingu visos tautos.
18 Garbinkite VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą! Tik jis vienas daro nuostabius darbus.
19 Garbinkite jo šlovingą vardą per amžius! Jo garbė pripildo visą pasaulį. Amen! Amen!
20 Čia baigiasi Jesės sūnaus Dovydo maldos.
1 Jono 4 : 1
1 Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Judo 1 : 4
4 Mat vogčiomis įsiskverbė tarp jūsų žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks kaltinimas: jie bedieviai, nes mūsų Dievo malonę iškreipia į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą ir Viešpatį Jėzų Kristų.
Leave a Reply