Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama didybė
Filipiečiams 4 : 13
13 Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.
Luko 1 : 15
15 nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios
Jobo 37 : 5
5 Dievas nuostabiai griaudžia savo balsu, daro nuostabius darbus, kurių suprasti mes negalime.
Romiečiams 12 : 2
2 Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.
Luko 7 : 28
28 Sakau jums: tarp gimusių iš moters nėra buvę didesnio už Joną, bet ir mažiausiasis Dievo karalystėje didesnis už jį.
Pakartoto Įstatymo 10 : 17
17 Juk VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats — didingas, galingas ir baisus Dievas, nesantis šališkas ir neimantis kyšio,
Izaijo 48 : 1 – 22
1 Klausykitės štai ko, Jokūbo namai, vadinami Izraelio vardu, kilę iš Judo sėklos, prisiekiantys VIEŠPATIES vardu ir besišaukiantys Izraelio Dievo be ištikimybės ir be teisumo,
2 nors vadinatės šventąja tauta ir kliaujatės Izraelio Dievu, kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS!
3 Kas jau įvyko, seniai buvau apreiškęs; iš mano lūpų tai išėjo, aš pats tai paskelbiau. Nelauktai ėmiau vykdyti, ir visa įvyko.
4 Žinau, kad esi užsispyręs, nes tavo sprandas — tarsi sausgyslė iš geležies, o tavo kakta — iš vario,
5 todėl tai iš anksto tau apreiškiau ir paskelbiau pirmiau, negu įvyko, idant nesakytum: „Mano stabas visa tai padarė, mano statula — drožtinė ar liedinta — tai sutvarkė“.
6 Dabar, kai visa išgirdai, pagalvok! Ar neturi visa tai pripažinti? Nuo dabar kai ką visiškai nauja skelbiu tau, paslaptingus įvykius, kurių tu nežinai.
7 Dabar, o ne seniai, prieš dienų dienas, jie prasidėjo; anksčiau apie juos negirdėjai, kad nesakytum: „Aš jau žinojau apie juos!“
8 Tu apie juos nebūsi nei ką nors girdėjęs, nei žinojęs, nes tavo ausys nuo seno buvo kurčios. Žinojau, koks tu apgaulingas, nes nuo motinos įsčių buvai vadinamas sukčiumi.
9 Bet dėl savo vardo aš valdau pyktį, savo šlovės dėlei susilaikau, kad tavęs nesunaikinčiau.
10 Štai išgryninau tave, tačiau ne kaip sidabrą; išmėginau tave skausmo žaizdre.
11 Dėl savęs, savo paties dėlei, kad mano vardas nebūtų paniekintas, dabar tai darau. Savo šlovės neperleisiu kitam!
12 Išgirsk mane, Jokūbai, Izraeli, kurį pavadinau vardu! Aš esu tas pats, aš pirmas, aš ir paskutinis!
13 Mano rankos padėjo žemės pamatus, mano dešinė išskleidė dangus. Kai juos pašaukiu, jie tuojau pat ateina.
14 Sueikite visi ir klausykitės! Kas iš jų[40] kada paskelbė ką nors panašaus? VIEŠPATIES bičiulis[41] įvykdys jo valią prieš Babiloną ir Chaldėjos palikuonis.
15 Aš, aš tai paskelbiau, aš jį pašaukiau, aš jį atvedžiau; jam seksis kelyje!
16 Prieikite arčiau prie manęs ir klausykitės, ką sakau! Nuo pat pradžios aš nekalbėjau apie tai paslapčiomis; nuo to laiko, kai tai pradėjo vykti, aš esu čia. Dabar Viešpats DIEVAS ir jo Dvasia pasiuntė mane.
17 Taip kalba VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas, Izraelio Šventasis: „Aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti.
18 O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos.
19 Tavo palikuonių būtų kaip smilčių, o gimusių iš tavo giminės — kaip smėlio grūdelių. Jų vardas nežūtų ir neišdiltų mano akyse“.
20 Eikite iš Babilono, bėkite iš Chaldėjos! Džiaugsmingai ir garsiai tai skelbkite, kad būtų žinoma; neškite žinią ligi žemės pakraščių, sakykite: „Jokūbą, savo tarną, VIEŠPATS išpirko!
21 Troškulio jie nekentėjo, vedami per sausas dykynes. Jis liepė vandeniui ištrykšti iš uolos, praskėlė uolą, ir tryško vandenys“.
22 „Nedorėliai neturės ramybės“, — sako VIEŠPATS.
Jono 14 : 16
16 aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją[17], kuris liktų su jumis per amžius, —
1 Korintiečiams 13 : 1 – 13
1 Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią. Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau.
4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.
9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.
10 Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis — pasibaigs.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.
12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.
13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė — šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
1 Petro 5 : 7
7 Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.
Apreiškimo Jonui 20 : 1 – 15
1 Ir aš išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankose bedugnės raktą ir didžiulę grandinę.
2 Jis nutvėrė slibiną — senąją gyvatę, kuri yra velnias ir šėtonas, surišo jį tūkstančiui metų
3 ir įmetė į bedugnę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Paskui jis turės būti atrištas trumpam laikui.
4 Aš pamačiau sostus ir į juos sėdančius, ir jiems buvo pavesta teisti. Taip pat aš regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio, kurie negarbino žvėries nei jo atvaizdo ir neėmė jo ženklo sau ant kaktos ir rankos. Jie atgijo ir viešpatavo su Kristumi tūkstantį metų.
5 Visi kiti mirusieji neatgijo iki pasibaigiant tūkstančiui metų. Toks yra pirmasis prisikėlimas.
6 Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime! Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir viešpataus su juo tūkstantį metų.
7 Kai pasibaigs tūkstantis metų, šėtonas bus išleistas iš savo kalėjimo
8 ir išeis suvedžioti tautų, gyvenančių keturiuose žemės kampuose, Gogo ir Magogo, ir surinkti jų kovai. Jų skaičius kaip pajūrio smiltys.
9 Jie žygiavo per visą žemės platumą ir apsupo šventųjų stovyklą ir mylimąjį miestą. Bet nukrito ugnis iš dangaus ir juos prarijo,
10 o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugninės sieros ežerą, kur dega žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.
11 Paskui aš pamačiau didelį baltą sostą ir jame Sėdintįjį, nuo kurio veido pabėgo žemė ir dangus, ir nebeliko jiems vietos.
12 Ir pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus.
13 Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal darbus.
14 Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis — ugnies ežeras.
15 Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, tas buvo įmestas į ugnies ežerą.
1 Korintiečiams 8 : 6
6 tai mes turime tik vieną Dievą — Tėvą, iš kurio yra visa ir jam esame mes, ir vieną Viešpatį — Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes esame per jį.
Kolosiečiams 2 : 8
8 Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi.
Apaštalų darbų 2 : 38
38 Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės; tada gausite Šventosios Dvasios dovaną.
Jono 4 : 42
42 O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.
Psalmynas 19 : 1
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė.
Galatams 2 : 20
20 Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.
Apreiškimo Jonui 21 : 4
4 Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“.
Mato 20 : 28
28 Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.
Jono 14 : 27
27 Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!
Leave a Reply