Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama žiūri televizorių
Psalmynas 101 : 3
3 Į nieką, kas žema, niekada nekreipsiu žvilgsnio; nekęsiu žmogaus, kuris suktai elgiasi, nieko bendra su juo neturėsiu.
Filipiečiams 4 : 8
8 Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.
1 Korintiečiams 15 : 33
33 Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“
Galatams 6 : 8
8 Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.
Mato 5 : 29
29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.
1 Timotiejui 4 : 7
7 Venk nerimtų bobiškų pasakų. Ugdykis maldingumą.
Jokūbo 4 : 4
4 Jūs, svetimautojos! Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku.
Galatams 5 : 13
13 Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti.
Galatams 5 : 19 – 21
19 Kūno darbai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,
20 stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,
21 pavydai[5], girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
Mato 5 : 28
28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.
Romiečiams 12 : 2
2 Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.
1 Korintiečiams 6 : 9 – 11
9 Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei sanguliautojai su vyrais,
10 nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.
11 Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.
Romiečiams 6 : 1 – 23
1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?
2 Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje?
3 Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje?[1]
4 Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.
5 Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe].
6 Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei.
7 Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės.
8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo.
9 Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios.
10 Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena — gyvena Dievui.
11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.
12 Taigi tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė, kad vėl nepasiduotumėte jo geismams.
13 Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius ir savo narius — kaip teisumo ginklus.
14 Jumyse nebeviešpataus nuodėmė; jūs ne Įstatymo, bet malonės galioje.
15 Tai ką gi? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne Įstatymo, bet malonės valdžioje?! Nieku būdu!
16 Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote, ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą.
17 Ačiū Dievui, kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti,
18 ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais.
19 Aš kalbu kaip žmonėms įprasta, atsižvelgdamas į jūsų kūnišką silpnumą. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip dabar atiduokite savo narius tarnauti teisumui, kad taptumėte šventi.
20 Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.
21 Bet kokią naudą turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk anų dalykų galas — mirtis.
22 O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį — amžinąjį gyvenimą.
23 Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.
Apreiškimo Jonui 3 : 16
16 Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu[3] tave iš savo burnos.
Mato 6 : 22
22 Kūno žiburys yra akis. Todėl jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu.
1 Jono 2 : 15
15 Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,
2 Timotiejui 4 : 4
4 jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms.
Jono 4 : 23 – 24
23 Bet ateis valanda — jau dabar ji yra, — kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.
24 Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.
Titui 1 : 14
14 nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir tiesos nepaisančių žmonių priesakus.
Psalmynas 119 : 1 – 176
1 א [54] Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą.
2 Laimingi, kas laikosi jo įsakų ir ieško jo visa širdimi,
3 nedaro nieko pikta, bet eina jo keliais.
4 VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus, kad jie būtų uoliai vykdomi.
5 O, kad būčiau tvirtas, laikydamasis tavo įstatų kelių!
6 Niekuomet nebūsiu sugėdintas, jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.
7 Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus.
8 Laikysiuosi tavo įstatų, o tu niekada nepalik manęs!
9 ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? — Laikydamiesi tavo žodžių.
10 Visa širdimi tavęs ieškau, neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.
11 Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau.
12 Būk pašlovintas, VIEŠPATIE! Išmokyk mane savo įstatų.
13 Kartoju lūpomis visus tavo burnos sprendimus.
14 Džiaugiuosi tavo kelio įsakais kaip visais turtais.
15 Gilinuosi į tavo įsakymus ir įsižiūriu į tavo kelius.
16 Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio.
17 ג Būk dosnus savo tarnui, kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio.
18 Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.
19 Gyvenu tik kaip ateivis žemėje, tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Man širdis alpsta nuo ilgesio, dieną naktį ieškau tavo sprendimų.
21 Tu grasini įžūliesiems — prakeiktiesiems, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.
22 Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių, nes laikausi tavo įsakų.
23 Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.
24 Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai.
25 ב Parblokštas guliu dulkėse, tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei, tad mokyk mane savo įsakų.
27 Padėk man suprasti tavo įsakų kelią, ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais.
28 Esu skausmo žudomas, tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Neleisk man eiti klystkeliais, būk geras man ir mokyk savo Įstatymo.
30 Pasirinkau ištikimybės kelią, mano kelrodis — tavo sprendimai.
31 Tvirtai laikausi tavo įsakų; neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos.
32 Bėgu tavo įsakymų keliu, nes tu man duodi imlią širdį.
33 ה Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio, ir jo laikysiuosi dieną naktį.
34 Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo ir visa širdimi jam paklusti.
35 Vesk mane savo įsakymų taku, nes tai man labai rūpi.
36 Palenk mano širdį į savo įsakus, o ne į savanaudį pelną.
37 Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose.
38 Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado, pažado, kurį davei tavęs pagarbiai bijantiems.
39 Nugręžk nuo manęs užgaules, kurių bijausi, nes tavo sprendimai geri.
40 Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų, tad suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!
41 ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas, tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.
42 Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams, nes tavo žodžiu pasitikiu.
43 Įgalink mane visados sakyti tiesą, nes mano viltis — tavo sprendimai.
44 Paklusiu tavo Įstatymui visados — per amžių amžius.
45 Eisiu erdviu keliu, nes ieškojau tavo įsakų.
46 Kalbėsiu apie tavo įsakus ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.
47 Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu.
48 Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, — gilinuosi į tavo įstatus.
49 ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui, kuriuo davei man vilties.
50 Net kančioje esu paguostas, nes tavo pažadas mane gaivina.
51 Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi, nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52 Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53 Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo, mane apima pyktis.
54 Tavo įstatai — mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu.
55 Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą ir paklūstu tavo Įstatymui.
56 Tai mano laimė, nes laikiausi tavo įsakų.
57 ח VIEŠPATS mano dalis; aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
58 Maldauju tave iš visos širdies, būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
59 Kai pergalvoju tavo kelius, kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
60 Skubu nedelsdamas laikytis tavo įsakymų.
61 Nors nedorėlių virvės mane apipynė, tavo Įstatymo nemetu.
62 Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti dėl tavo teisių sprendimų.
63 Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis, visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.
64 Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė; mokyk mane savo įstatų.
65 ט Tu buvai geras man, savo tarnui, VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.
66 Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.
67 Prieš nubaudžiamas nuklysdavau, bet dabar laikausi tavo įsakų.
68 Geras esi ir gera darai, tad mokyk mane savo įstatų.
69 Įžūlieji šmeižia mane melais, o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.
70 Jų širdis atbukusi ir nutukusi, o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.
71 Gera man, kad skyrei tokią bausmę — išmokti tavo įstatų.
72 Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.
73 י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė; padėk man suvokti, kad reikia mokytis tavo įsakymų.
74 Tavęs pagarbiai bijantieji matydami mane džiūgaus, kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.
75 Žinau, VIEŠPATIE, kad teisūs tavo sprendimai ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.
76 Tepaguodžia mane tavo gerumas, kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
77 Tepasiekia mane tavo gailestingumas, kad būčiau gyvas, nes tavo Įstatymas man žavus.
78 Tebūna sugėdinti įžūlieji, nes melu jie nuskriaudė mane; o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.
79 Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji, visi tie, kurie žino tavo įsakus.
80 Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus, kad nebūčiau sugėdintas.
81 כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo, aš dedu viltį į tavo žodžius.
82 Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta, ir klausiu: „Kada mane paguosi?“
83 Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį, tavo įstatų neužmiršau.
84 Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti? Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus?
85 Įžūlieji iškasė man duobes; jie šaiposi iš tavo Įstatymo.
86 Visi tavo įsakymai man galioja; be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man!
87 Nors jie beveik pribaigė mane žemėje, aš neapleidau tavo įsakų.
88 Dėl savo gerumo leisk man gyventi, idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.
89 ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje.
90 Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.
91 Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta, nes visa tarnauja tau.
92 Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis, būčiau pražuvęs varge.
93 Per amžius neužmiršiu tavo įsakų, nes per juos išlaikei mane gyvą.
94 Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.
95 Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti, bet aš gilinuosi į tavo įsakus.
96 Pamačiau, kad visi dalykai riboti, bet tavo įsakymas beribis.
97 מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.
98 Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi.
99 Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai — mano užsiėmimas.
100 Įgijau daugiau supratimo už seniūnus, nes laikausi tavo įsakų.
101 Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio.
102 Nuo tavo sprendimų nenutolau, nes tu pats esi mano mokytojas.
103 Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai!
104 Iš tavo įsakų įgyju išminties, todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
105 נ Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.
106 Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo teisiems sprendimams.
107 Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo įsakų.
109 Nors mano gyvastis nuolat pavojuje, tavo Įstatymo niekada neužmirštu.
110 Nedorėliai spendė man žabangus, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
111 Tavo įsakai — mano amžinas paveldas, nes jais žavisi mano širdis.
112 Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus amžinai, iki pat galo.
113 ס Nepakenčiu suktos širdies žmonių, bet myliu tavo Įstatymą.
114 Tu mano užuovėja ir skydas, mano viltis tavo žodyje.
115 Atstokite nuo manęs, piktadariai; aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.
116 Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs, neleisk mano vilčiai niekais nueiti.
117 Padėk man, kad būčiau saugus ir visada branginčiau tavo įstatus.
118 Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų, nes suktos jų užmačios tuščios.
119 Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius, todėl aš myliu tavo įsakus.
120 Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną, esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.
121 ע Dariau, kas teisinga ir teisu; tad nepalik manęs mano engėjams.
122 Laiduok savo tarno gerovę, neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.
123 Akis pražiūrėjau, laukdamas tavo išganymo ir tavo teisaus pažado įvykdymo.
124 Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimąją meilę ir mokyk mane savo įstatų.
125 Aš tavo tarnas, tad duok išminties, idant pažinčiau tavo įstatus.
126 Jau metas veikti VIEŠPAČIUI, nes tavo Įstatymas pažeidžiamas.
127 Tikrai aš myliu tavo įsakymus labiau už auksą, net už gryną auksą.
128 Tikrai aš tvarkau savo žingsnius pagal tavo įsakus ir nekenčiu jokio sukto kelio.
129 פ Nuostabūs tavo įsakai, todėl jų laikausi.
130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
131 Atvira burna godžiai kvėpuoju, nes ilgiuosi tavo įsakymų.
132 Pažvelk į mane ir būk man maloningas, kaip visiems, kurie brangina tavo vardą.
133 Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs, ir niekada neleisk, kad pikta mane nugalėtų.
134 Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia, kad laikyčiausi tavo įsakų.
135 Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, temoko mane tavo įstatų.
136 Mano akys liejo ašarų upelius dėl to, kad žmonės nepaklūsta tavo Įstatymui.
137 צ Tu teisus, VIEŠPATIE, teisūs tavo sprendimai.
138 Tu išleidai teisius įsakus, jie nepajudinamai tvirti.
139 Mane apmaudas graužia lyg ugnis, nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.
140 Koks tikras tavo pažadas! Tavo tarnas jį myli.
141 Nors esu menkutis ir niekinamas, tavo įsakų laikausi.
142 Tavo teisumas — amžinas teisumas, ir tavo Įstatymas — tiesa.
143 Nors vargas ir skausmas ištiko mane, tavo įsakymai mane žavi.
144 Tavo įsakai teisūs per amžius; padėk man suprasti, idant gyvenčiau.
145 ק Iš visos širdies šaukiu: išklausyk mane, VIEŠPATIE, ir aš paklusiu tavo įstatams!
146 Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane, ir aš laikysiuosi tavo įsakų.
147 Prieš aušrą keliuosi šauktis pagalbos, sudedu viltis į tavo pažadą.
148 Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina, kai svarstau tavo žodį.
149 Kadangi tavo gerumas ištikimas, išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.
150 Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi, nutolę nuo tavo Įstatymo.
151 Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti, ir tavo įsakymai tikri.
152 Seniai apie tavo įsakus patyriau, kad tu juos skyrei būti per amžius.
153 ר Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane, nes aš neužmiršau tavo Įstatymo.
154 Užstok mane ir atpirk, išgelbėk, kaip esi pažadėjęs.
155 Nedorėliai nebus išgelbėti, nes tavo įstatų jie neieško.
156 Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE, tad išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.
157 Turiu daug priešų ir engėjų, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
158 Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi, nes jie nesilaiko tavo žodžių.
159 Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus, tad išgelbėk mane, kaip tinka tavo gerumui.
160 Tiesa — tavo žodžio šerdis, kiekvienas tavo teisus sprendimas tveria amžinai.
161 ש Didžiūnai persekioja mane be priežasties, bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.
162 Mėgaujuosi tavo žodžiu, kaip žmogus paėmęs didelį grobį.
163 Nekenčiu ir bjauriuosi melu, bet myliu tavo Įstatymą.
164 Šlovinu tave kasdien septynis kartus, nes teisūs tavo sprendimai.
165 Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens.
166 Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir vykdau tavo įsakymus.
167 Laikausi tavo įsakų, nepaprastai juos branginu.
168 Laikausi tavo įsakų ir pamokymų, nes tu matai mano kelius.
169 ת Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas; padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.
170 Tepasiekia tave mano maldavimas, išgelbėk mane pagal savo pažadą.
171 Iš mano lūpų veršis šlovės giesmė, nes tu mokai mane savo įstatų.
172 Mano liežuvis giedos apie tavo pažadą, nes teisūs visi tavo įsakymai.
173 Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti, nes pasirinkau tavo įsakus.
174 Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir žaviuosi tavo Įstatymu.
175 Leisk man gyventi ir tave šlovinti, tepalaiko mane tavo sprendimai.
176 Klajoju lyg paklydusi avis; surask savo tarną, nes aš neužmiršau tavo įsakymų.
Leave a Reply