Apie ką sako Biblija vyriška vadovybė – Visos Biblijos eilutės apie vyriška vadovybė

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama vyriška vadovybė

1 Korintiečiams 11 : 3
3 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas.

1 Petro 3 : 7
7 O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trikdomos.

1 Timotiejui 2 : 11 – 15
11 Moteris tesimoko tyliai, su tikru klusnumu.
12 Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui; ji tesilaiko tyliai.
13 Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui — Ieva.
14 Be to, Adomas nesidavė suvedžiojamas, o moteris buvo apgauta ir prasižengė.
15 Bet ji bus išganyta, gimdydama vaikus; jos bus išganytos, jeigu išlaikys tikėjimą, meilę ir šventumą bei santūrumą.

Efeziečiams 5 : 21 – 33
21 Pakluskite vieni kitiems dėl Kristaus baimės.
22 Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui,
23 nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra Bažnyčios, savo Kūno, galva ir gelbėtojas.
24 Kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visa kame teklauso vyrų.
25 Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save,
26 kad ją pašventintų, nuplaudamas valančiu vandeniu per žodį,
27 kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.
28 Taip ir vyrai privalo mylėti savo žmonas tartum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį.
29 Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus Bažnyčią,
30 kadangi esame jo Kūno nariai.
31 Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu.
32 Tai didis slėpinys, — aš tai sakau apie Kristų ir Bažnyčią.
33 Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.

Pradžios 2 : 18
18 VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“.

Titui 1 : 5 – 9
5 Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekvienam miestui vyresniuosius, laikydamasis mano nurodymų:
6 jei kas yra be priekaištų, vieną kartą vedęs[1], turįs tikinčius vaikus, kurie nekaltinami blogu elgesiu ar neklusnumu.
7 Juk vyskupas, kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas: ne savavaliautojas, ne karštabūdis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne gobšuolis,
8 bet svetingas, trokštantis gero, santūrus, teisingas, šventas, susitvardąs,
9 tvirtai laikąsis tikrojo mokymo, kad, dėstydamas sveiką mokslą, sugebėtų ir paraginti, ir atremti priešginas.

1 Tesalonikiečiams 5 : 12
12 Mes prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja Viešpatyje ir teikia jums pamokymų.

1 Timotiejui 2 : 12
12 Aš neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui; ji tesilaiko tyliai.

Efeziečiams 5 : 25
25 Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save,

1 Petro 3 : 1 – 7
1 Jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti [tikėjimui] žmonų elgesiu,
2 matydami jūsų gyvenimo dievobaimingumą ir skaistumą.
3 Tegu puošia jus ne išorė — šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai, —
4 bet žmogaus širdies slaptuma — nesugadinta, švelni ir taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse.
5 Juk kadaise taip ir puošdavosi šventos moterys, kurios turėjo viltį Dieve ir buvo klusnios savo vyrams.
6 Taip Sara klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu. Jūs tapote jos dukterimis, darydamos gera ir nebijodamos jokių bauginimų.
7 O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trikdomos.

Filipiečiams 2 : 5 – 11
5 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.
6 Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu,
7 bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės;
8 jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
9 Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų,
10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme
11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“