Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama vyresnio amžiaus piliečiai
2 Korintiečiams 4 : 16
16 Todėl ir nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai, jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina.
Jobo 12 : 12
12 Ar ne išmintį slepia žili plaukai, o ilgas amžius — supratimą?
Psalmynas 92 : 14
14 Pasodinti VIEŠPATIES Namuose, jie žaliuoja mūsų Dievo kiemuose.
Izaijo 46 : 4
4 Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada. Aš — tas, kuris nešiojau, aš — tas, kuris nešios, aš — tas, kuris jus neš ir išgelbės.
Psalmynas 71 : 18
18 Tad nepalik manęs, Dieve, net žilos senatvės sulaukusio; būk su manimi, kol skelbiu tavo galybę visoms būsimoms kartoms. Tavo jėga
Psalmynas 91 : 16
16 Pasotinsiu jį ilgu amžiumi, pagirdysiu savo išganymu“.
Luko 2 : 25 – 38
25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.
26 Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo.
27 Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja,
28 Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
29 „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
30 nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,
31 kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
32 šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
33 Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.
34 O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,
35 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
36 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero[5] giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,
37 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.
38 Ir ji tuo pat metu priėjusi šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
Jono 3 : 1 – 26
1 Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas.
2 Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“.
3 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės[7], negalės regėti Dievo karalystės“.
4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“
5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę.
6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.
7 Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės[8].
8 Vėjas pučia[9], kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.
9 Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“
10 Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?
11 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo.
12 Jei netikite, man kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?
13 Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus[10].
14 Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus,
15 kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“.
16 Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
18 Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus[11].
19 Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.
20 Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų.
21 O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.
22 Paskui Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino.
23 Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis.
24 Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
25 Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų.
26 Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi Užjordanėje, kurį tu paliudijai, jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį“.
Psalmynas 100 : 1 – 5
1 Padėkos psalmė. Džiaugsmingai klegėkite, visos šalys!
2 Linksmi tarnaukite VIEŠPAČIUI, artinkitės prie jo su džiugia giesme.
3 Žinokite, kad VIEŠPATS — Dievas. Jis mus sukūrė, ir mes priklausome jam, mes — jo tauta ir jo kaimenės avys.
4 Dėkodami ženkite pro vartus į jo kiemus su šlovės giesme. Dėkokite jam, šlovinkite jo vardą,
5 nes VIEŠPATS geras, nes jo ištikimoji meilė amžina ir jo ištikimybė tveria per kartų kartas.
Leave a Reply