Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama Vagystės ir vagys
Išėjimo 20 : 15
15 Nevogsi.
Pakartoto Įstatymo 5 : 19
19 Nevogsi.
Mato 19 : 18
18 Tas paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk;
Luko 18 : 20
20 Įsakymus žinai: Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną…“
Romiečiams 13 : 9
9 Juk įsakymai: Nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk ir kiti gali būti sutraukti į tą vieną posakį: Mylėk savo artimą kaip save patį.
Išėjimo 21 : 16
16 Kas pagrobia žmogų — nesvarbu ar būtų jį pardavęs, ar dar tebelaikytų, — bus nubaustas mirtimi.
Išėjimo 22 : 4
4 Jei kas paleistų savo galvijus ganytis kito žemėje ir nuganytų lauką ir vynuogyną, jis turės atsilyginti tuo, kas geriausia jo paties lauke ir vynuogyne.
Išėjimo 22 : 15
15 Jei kas suvedžiotų mergelę, kuri nėra susižiedavusi, ir sueitų su ja, turės mokėti už ją nuotakos kainą ir paimti žmona.
Kunigų 6 : 7
7 Štai javų atnašos apeigos. Aarono sūnūs atnašaus ją VIEŠPATIES akivaizdoje priešais aukurą.
Kunigų 19 : 11
11 Nevogsite, nesielgsite apgaulingai ir vieni kitiems nemeluosite.
Kunigų 19 : 13
13 Neengsi savo artimo, neapiplėši. Neužlaikysi darbininko atlygio ligi ryto.
Pakartoto Įstatymo 23 : 25
25 Kai įžengsi į kaimyno vynuogyną, gali valgyti vynuogių iki soties, bet į savo indą nieko nesidėsi.
Psalmynas 50 : 18
18 Vagį pamatęs, tampi jo bendru ir bičiuliaujiesi su tais, kurie svetimauja.
Psalmynas 62 : 10
10 Žmonės — tik migla, mirtingieji — tik tariamybė. Visi sudėti ant svarstyklių, jie tesvertų mažiau už miglą.
Psalmynas 119 : 61
61 Nors nedorėlių virvės mane apipynė, tavo Įstatymo nemetu.
Patarlių 6 : 31
31 Tačiau pagautas jis turi atmokėti septyneriopai ir atiduoti visą savo namų turtą.
Patarlių 21 : 7
7 Nedorėlių plėšikavimas juos pražudo, nes jie atsisako daryti, kas teisinga.
Izaijo 61 : 8
8 nes aš, VIEŠPATS, myliu teisingumą ir nekenčiu grobimo ir nusikaltimo. Ištikimai atiduosiu jų atlygį, sudarysiu su jais amžiną Sandorą.
Jeremijo 2 : 26
26 Kaip sučiuptas vagis susigėsta, taip bus sugėdinti Izraelio žmonės: jie patys, jų karaliai ir didžiūnai, kunigai ir pranašai.
Jeremijo 7 : 10
10 o paskui ateinate pas mane į šiuos Namus, kurie vadinasi mano vardu, ir sakote: ‘Mes apsaugoti! Galime vėl daryti visus nedorus darbus!’
Ezechielio 22 : 29
29 Krašto žmonės smurtavo ir plėšikavo, skriaudė vargšą ir beturtį, nukreipė smurtą prieš ateivį.
Ozėjo 4 : 2
2 Kreiva priesaika, melagystė, žmogžudystė, vagystė ir svetimavimas įsigalėjo, kraujo praliejimas po kraujo praliejimo.
Nahumo 3 : 1
1 Ak! Kruvinasis miestas skendi apgaulėje, kupinas grobio; nėra galo jo grobimui!
Zacharijo 5 : 3
3 Tuomet jis man paaiškino: ‘Tai prakeikimas, kuris tvyro ant viso krašto veido. Pasak įrašo vienoje jo pusėje, kas tik vagia, tas bus atskirtas, ir pasak įrašo kitoje pusėje, kas melagingai prisiekia, tas bus atskirtas.
Mato 6 : 20
20 Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,
Mato 15 : 19
19 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai.
Morkaus 7 : 22
22 svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas.
Morkaus 11 : 1 – 360
1 Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius
2 tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir vos įžengę į jį rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.
3 Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’ — atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins’“.
4 Nuėję juodu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.
5 Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“
6 O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.
7 Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo.
8 Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose.
9 Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Osana!
10 Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“
11 Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda, jis su Dvylika išėjo į Betaniją.
12 Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas.
13 Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau atėjęs prie medžio jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas.
14 Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo.
15 Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
16 ir neleido nešti rakandų per šventyklą.
17 Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai visoms tautoms! O jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.
18 Tai išgirdę aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai tarėsi, kaip jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo pagauti jo mokslo.
19 Atėjus vakarui Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.
20 Rytą eidami pro šalį jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.
21 Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiūvo“.
22 Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimą Dievu!
23 Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų.
24 Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią[15], ir tikrai taip bus.
25 Eidami melstis atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus“.[16]
26
27 Jie vėl sugrįžta į Jeruzalę. Jėzui vaikščiojant po šventyklą, prie jo prieina aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų ir klausia:
28 „Kokia galia tai darai? Kas tau davė galią tai daryti?“
29 Jėzus jiems atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko, o jūs atsakykite man, tada ir aš jums pasakysiu, kokia galia tai darau.
30 Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“
31 Tie pradėjo tartis: „Jei pasakysime — iš dangaus, tai jis mus klaus: ‘Kodėl tada juo netikėjote?’
32 Pasakytume — iš žmonių…“ Bet jie bijojo liaudies, nes visi buvo įsitikinę, kad Jonas tikrai buvo pranašas.
33 Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jėzus tarė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau“.
Leave a Reply