Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama tapatybę
Pradžios 1 : 27
27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.
Jeremijo 1 : 5
5 „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau“.
1 Korintiečiams 12 : 27
27 Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui — jo nariai.
1 Petro 2 : 9
9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
2 Korintiečiams 5 : 17
17 Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja.
Galatams 3 : 27 – 29
27 Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.
28 Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!
29 O jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą.
1 Korintiečiams 6 : 19 – 20
19 Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?
20 Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!
1 Jono 3 : 1 – 3
1 Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino.
2 Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė kas būsime. Mes žinome, kad kai jis pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra.
3 Kiekvienas, kas turi jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir jis yra skaistus.
Kolosiečiams 3 : 1 – 4
1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.
2 Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje.
3 Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi paslėptas Dieve.
4 Kai apsireikš Kristus — jūsų[3] gyvastis, su juo ir jūs pasirodysite šlovingi.
Luko 9 : 23 – 27
23 Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi.
24 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės.
25 Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!
26 Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja bei Tėvo ir šventųjų angelų šlove.
27 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčiųjų neragaus mirties, kol neišvys Dievo karalystės“.
Psalmynas 139 : 1 – 24
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė. VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.
2 Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, iš tolo supranti mano mintis.
3 Stebi mano žingsnius ir mano poilsį, pažįsti visus mano kelius.
4 Nespėjus mano liežuviui žodį ištarti, tu, VIEŠPATIE, jį jau žinai.
5 Iš visų pusių apsiauti mane, savo ranka lieti mane.
6 Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti.
7 Kurgi galėčiau pabėgti nuo tavo dvasios ar atsitolinti nuo tavo Artumo?
8 Jei į dangų užžengčiau, tu esi ten, jei Šeole pasikločiau guolį, tu esi ten.
9 Jei įgyčiau aušros sparnus ir įsikurčiau prie tolimųjų jūros pakraščių,
10 net ten mane vedžios tavo ranka ir tvirtai laikys tavo dešinė.
11 Jei sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps ir naktimi man taps šviesa“, —
12 tai tau ir pati tamsa nėra tamsi, ir naktis šviečia kaip diena. Tamsa ir šviesa tau tas pat.
13 Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose.
14 Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.
15 Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse;
16 tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.
17 Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug!
18 Mėginu jas suskaičiuoti, bet jų daugiau negu smėlio grūdelių, ir net visas suskaičiavęs, vis tiek su tavimi tebebūčiau.
19 O Dieve, kad tu sunaikintum nedorėlį, ir anie engėjai nuo manęs pasitrauktų!
20 Nedorai jie šaukiasi tavo vardo, tavo priešai duoda melagingas priesaikas.
21 Argi aš pakenčiu tuos, kurie nekenčia tavęs, VIEŠPATIE? Argi aš nesibjauriu tais, kurie prieš tave maištauja?
22 Nekenčiu jų mirtina neapykanta, laikau juos savo priešais.
23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis.
24 Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu.
Jono 15 : 15
15 Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką esu iš savo Tėvo girdėjęs.
1 Petro 2 : 1 – 12
1 Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas,
2 lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui,
3 jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.
4 Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus.
5 Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
6 Todėl Rašte pasakyta: Štai dedu Sione kertinį akmenį, brangų rinktinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas.
7 Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu,
8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.
9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.
Jono 15 : 5
5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.
Efeziečiams 4 : 22 – 24
22 privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,
23 atnaujinti savo proto dvasią,
24 apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
Galatams 2 : 20
20 Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.
Romiečiams 8 : 14 – 15
14 Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai.
15 Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įsūnystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“
Efeziečiams 2 : 10
10 Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.
Pradžios 2 : 7
7 tuomet VIEŠPATS Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.
Leave a Reply