Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama Siono dukra
Zacharijo 9 : 9
9 Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, jis išaukštintas ir pergalingas, jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio.
Izaijo 3 : 16 – 26
16 VIEŠPATS sako: „Kadangi Siono dukterys tokios išdidžios ir vaikšto ištempusios kaklus, vylingai žvilgčiodamos akimis, kojomis žvangindamos apavo papuošalus ir meilindamosi kiekvienu žingsniu,
17 Viešpats padengs Siono dukterų viršugalvius šašais, VIEŠPATS apnuogins jų galvas[2].“
18 Tą dieną VIEŠPATS atims puošmenas: kojų papuošalus, plaukų tinklelius, mėnulėlius,
19 auskarus, apyrankes, šydus,
20 kepuraites, rankogalius, juostas, kvepalines, talismanus,
21 žiedus, nosies grandinėles,
22 išeiginius drabužius, apsiaustus, skaras, rankinukus,
23 skraistes, lino liemenes, turbanus ir skepetas.
24 Vietoj kvepalų — pelėsiai, vietoj prijuostės — virvė, vietoj šukuosenos — plikė, vietoj išeiginių drabužių — maišas. Gėda vietoj grožio!
25 Tavo vyrai kris nuo kalavijo, karžygiai kris mūšyje.
26 Aimanuos ir liūdės tavo vartai, nuniokota tu sėdėsi ant žemės.
Raudų 1 : 1 – 22
1 א [1] O kokia vieniša dabar sostinė, kurioje kadaise knibždėte knibždėjo žmonių! Kadaise didinga tarp tautų, dabar ji lyg našlė! Kadaise šalių valdovė, dabar ji tapo verge!
2 ב Karčiai ji verkia nakčia, ašaros vilgo jos skruostus. Tarp visų jos meilužių nėra kas ją paguostų. Visi jos bičiuliai klastingai pasielgė su ja ir tapo jos priešais.
3 ג Judo tauta išėjo į tremtį vargti ir sunkiai vergauti. Gyvendama išblaškyta tautose ji poilsiui vietos neranda. Visi jos persekiotojai ją nusivijo kenčiančią.
4 ד Keliai į Sioną liūdi, nes nėra kam eiti į šventes. Visi jos vartai išgriauti, jos kunigai dejuoja. Visos jos mergaitės sielvartauja, karti jos dalia.
5 ה Jos engėjai dabar šeimininkauja, jos priešai puikiai gyvena, nes VIEŠPATS užliejo ją skausmu už jos nusikaltimų daugybę. Jos mažutėliai išėjo į nelaisvę engėjų varomi.
6 ו Išėjo iš Siono dukters visa jos didybė. Jos didžiūnai tarsi elniai, nerandantys sau ganyklos, vos galėjo paeiti persekiotojų priekyje.
7 ז Jeruzalė atsimena visus brangumynus, priklausiusius jai senovėje, jos skausmo ir klajonių dienomis. Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas, nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų, engėjai piktdžiūgavo, tyčiodamiesi iš jos kritimo.
8 ח Jeruzalė sunkiai nusidėjo, todėl virto pajuoka. Visi, kas ja gėrėjosi, ją niekina, nes pamatė jos gėdą. Net ji pati vaitoja, negali į save pažiūrėti.
9 ט Jos nešvarumai lipo jai prie sijono, apie savo ateitį ji nepagalvojo. Jos kritimas buvo baisus, ir nebuvo, kas ją paguostų. „VIEŠPATIE, pažvelk į mano skausmą, nes priešas puikuojasi!“
10 י Engėjas ištiesė ranką į visa, kas jai brangu. Ji net matė į jos Šventyklą įeinant pagonis, kuriems tu uždraudei įeiti į savo bendriją.
11 כ Visi jos žmonės dejuoja ieškodami duonos. Jie maino savo brangumynus į valgį gyvybei palaikyti. „Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pamatyk, kaip aš suniekinta!
12 ל Jums taip niekada tenebūna! Visi, kurie einate šiuo keliu, pažvelkite ir pamatykite, ar yra toks skausmas, kaip tas skausmas, kuris ištiko mane, kai VIEŠPATS man kirto savo degančio pykčio dieną?
13 מ Jis iš aukštybių pasiuntė ugnį giliai į mano kaulus. Mano kojoms paspendė pinkles, parvertė mane. Paliko mane apstulbusią, kenčiančią visą laiką.
14 נ Mano nusikaltimai į jungą buvo surišti, jo rankos supinti. Uždėtas man ant kaklo jis sekina mano jėgas. Viešpats atidavė mane į rankas, kurioms nepajėgiu priešintis.
15 ס Visus galiūnus, kuriuos turėjau, VIEŠPATS atmetė. Jis pašaukė prieš mane kariuomenę mano jaunų vyrų sunaikinti. Viešpats traiškė mergelę, Judo dukterį, vynuogę vynuogių spaudykloje.
16 ע Dėl šių dalykų aš verkiu, mano akys plūsta ašaromis. Toli nuo manęs, kas galėtų paguosti ir atgaivinti mano dvasią. Mano vaikai bejėgiai, nes priešas nugalėjo“.
17 פ Sionas grąžo rankas, bet jį paguosti nėra kam. VIEŠPATS pašaukė Jokūbo kaimynus tapti jam priešais. Tarp jų Jeruzalė virto nešvariu skuduru.
18 צ „VIEŠPATS teisus, nes aš maištavau prieš jo žodį. Betgi klausykitės, visos tautos! Pasižiūrėkite į mano skausmą! Mano jaunuolės ir jaunuoliai išėjo į nelaisvę.
19 ק Šaukiausi savo meilužių, bet jie mane apvylė. Mano kunigai ir seniūnai žuvo mieste ieškodami valgyti, norėdami išlikti gyvi.
20 ר Pasižiūrėk, VIEŠPATIE, kaip man skaudu! Aš visa sukrėsta, širdis blaškosi krūtinėje, nes labai maištavau. Lauke mirtį neša kalavijas, viduje — maras.
21 ש Kai jie girdėjo mane dejuojančią, nebuvo kam manęs paguosti. Visi mano priešai girdėjo apie mano nelaimę ir džiaugiasi, nes tu tai padarei. Siųsk tą dieną, kurią kadaise paskelbei; tebūna jiems kaip man.
22 ת Teiškyla tavo akivaizdon visas jų nedorumas! Pasielk su jais, kaip pasielgei su manimi dėl visų mano nusikaltimų, nes aš dejuodama gyvenu, serga mano širdis“.
Zacharijo 9 : 9 – 10
9 Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, jis išaukštintas ir pergalingas, jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio.
10 Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo ir karo žirgus iš Jeruzalės; karo lankas bus sulaužytas, ir jis skelbs taiką tautoms. Jo valdžia bus nuo jūros ligi jūros ir nuo Upės[6] ligi žemės pakraščių.
Ezechielio 16 : 8 – 13
8 Ėjau vėl pro šalį ir vėl mačiau tave; tu buvai pasiekusi meilės amžių. Išskleidžiau virš tavęs savo skverną[9] ir pridengiau tavo nuogumą. Daviau tau priesaiką, suėjau į sandorą su tavimi, — tai Viešpaties DIEVO žodis, — ir tu tapai mano.
9 Išmaudžiau tave vandenyje, nuploviau nuo tavęs kraują ir patepiau aliejumi.
10 Aprengiau tave išsiuvinėtais drabužiais, daviau tau brangios odos sandalus, sujuosiau tave lino juosta ir apgaubiau šilko skraiste.
11 Papuošiau tave brangiomis puošmenomis, užmoviau tau ant rankų apyrankes, o ant kaklo — karolius,
12 įvėriau tau žiedą į nosį ir auskarus į ausis, uždėjau ant tavo galvos gražų vainiką.
13 Tu buvai papuošta auksu ir sidabru, tavo drabužiai buvo iš puikaus lino, prabangaus šilko ir išsiuvinėto audeklo. Geriausi miltai, medus ir aliejus buvo tavo maistas. Tu tapai nepaprastai graži, tinkama būti karaliene.
Apreiškimo Jonui 12 : 2
2 Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius.
Zacharijo 2 : 10
10 ‘Ei, bėkite iš šiaurės krašto! — tai VIEŠPATIES žodis, — nors išsklaidžiau aš jus tarsi keturis padangių vėjus, — tai VIEŠPATIES žodis. —
1 Jono 4 : 18
18 Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė išveja baimę. Baimė numato bausmę, taigi kas bijo, tas dar netobulai myli.
Apaštalų darbų 10 : 34
34 Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas.
Mato 21 : 5
5 Pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.
Jokūbo 1 : 20
20 Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
Jeremijo 6 : 15 – 19
15 Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus elgesio, tačiau nesidrovi ir nežino, ką reiškia parausti iš gėdos. Todėl jie kris tarp žūvančių, jie sukniubs, kai aš juos bausiu“, — sako VIEŠPATS.
16 Taip kalba VIEŠPATS: „Stokitės ant kryžkelių ir pasižvalgykite! Pasiklauskite senovės takų, kur yra gerasis kelias! Eikite juo ir rasite ramybę. Bet jie atsakė: ‘Mes neisime juo!’
17 Daviau jums ir sargybinių: ‘Paklausykite rago garso!’ Bet jie atsakė: ‘Neklausysime!’
18 Todėl išgirskite, tautos, ir žinok, bendrija, kas jų laukia!
19 Girdėk, žeme! Šiai tautai štai siunčiu nelaimę, jų pačių piktų pinklių vaisių, nes jie neklausė mano žodžių, atmetė mano Įstatymą.
Ezechielio 22 : 12
12 Pas tave imami kyšiai, kad būtų pralietas kraujas. Tu imi ir išankstinį, ir priaugusį nuošimtį, daraisi sau naudos skriausdamas artimą ir pamiršai mane, — tai Viešpaties DIEVO žodis.
Ezechielio 16 : 20 – 23
20 Tu pasiėmei savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, ir paaukojai jiems suryti. Lyg tavo kekšystės paslaugų nebūtų buvę gana,
21 tu skerdei mano vaikus ir atidavei jiems kaip auką!
22 Darydama visus savo bjauriuosius nusikaltimus ir kekšaudama neatminei savo jaunystės dienų, kai buvai visiškai nuoga, spurdanti savo kraujuose.
23 Po visų savo nedorų darbų, — vargas, vargas tau! — tai Viešpaties DIEVO žodis, —
Jono 4 : 24
24 Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.
Mato 5 : 48
48 Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.
Jeremijo 3 : 3
3 Todėl buvo sulaikyti lietaus būriai, nebeužėjo vėlyvieji lietūs. Bet kadangi tavo kakta įžūli it kekšės, tu nematei reikalo rausti iš gėdos.
Luko 1 : 41 – 47
41 Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios.
42 Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!
43 Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!
44 Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.
45 Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
46 O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
47 mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
Psalmynas 119 : 1 – 176
1 א [54] Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą.
2 Laimingi, kas laikosi jo įsakų ir ieško jo visa širdimi,
3 nedaro nieko pikta, bet eina jo keliais.
4 VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus, kad jie būtų uoliai vykdomi.
5 O, kad būčiau tvirtas, laikydamasis tavo įstatų kelių!
6 Niekuomet nebūsiu sugėdintas, jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.
7 Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus.
8 Laikysiuosi tavo įstatų, o tu niekada nepalik manęs!
9 ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? — Laikydamiesi tavo žodžių.
10 Visa širdimi tavęs ieškau, neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.
11 Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau.
12 Būk pašlovintas, VIEŠPATIE! Išmokyk mane savo įstatų.
13 Kartoju lūpomis visus tavo burnos sprendimus.
14 Džiaugiuosi tavo kelio įsakais kaip visais turtais.
15 Gilinuosi į tavo įsakymus ir įsižiūriu į tavo kelius.
16 Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio.
17 ג Būk dosnus savo tarnui, kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio.
18 Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.
19 Gyvenu tik kaip ateivis žemėje, tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Man širdis alpsta nuo ilgesio, dieną naktį ieškau tavo sprendimų.
21 Tu grasini įžūliesiems — prakeiktiesiems, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.
22 Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių, nes laikausi tavo įsakų.
23 Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.
24 Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai.
25 ב Parblokštas guliu dulkėse, tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei, tad mokyk mane savo įsakų.
27 Padėk man suprasti tavo įsakų kelią, ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais.
28 Esu skausmo žudomas, tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Neleisk man eiti klystkeliais, būk geras man ir mokyk savo Įstatymo.
30 Pasirinkau ištikimybės kelią, mano kelrodis — tavo sprendimai.
31 Tvirtai laikausi tavo įsakų; neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos.
32 Bėgu tavo įsakymų keliu, nes tu man duodi imlią širdį.
33 ה Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio, ir jo laikysiuosi dieną naktį.
34 Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo ir visa širdimi jam paklusti.
35 Vesk mane savo įsakymų taku, nes tai man labai rūpi.
36 Palenk mano širdį į savo įsakus, o ne į savanaudį pelną.
37 Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose.
38 Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado, pažado, kurį davei tavęs pagarbiai bijantiems.
39 Nugręžk nuo manęs užgaules, kurių bijausi, nes tavo sprendimai geri.
40 Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų, tad suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!
41 ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas, tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.
42 Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams, nes tavo žodžiu pasitikiu.
43 Įgalink mane visados sakyti tiesą, nes mano viltis — tavo sprendimai.
44 Paklusiu tavo Įstatymui visados — per amžių amžius.
45 Eisiu erdviu keliu, nes ieškojau tavo įsakų.
46 Kalbėsiu apie tavo įsakus ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.
47 Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu.
48 Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, — gilinuosi į tavo įstatus.
49 ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui, kuriuo davei man vilties.
50 Net kančioje esu paguostas, nes tavo pažadas mane gaivina.
51 Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi, nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52 Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53 Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo, mane apima pyktis.
54 Tavo įstatai — mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu.
55 Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą ir paklūstu tavo Įstatymui.
56 Tai mano laimė, nes laikiausi tavo įsakų.
57 ח VIEŠPATS mano dalis; aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
58 Maldauju tave iš visos širdies, būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
59 Kai pergalvoju tavo kelius, kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
60 Skubu nedelsdamas laikytis tavo įsakymų.
61 Nors nedorėlių virvės mane apipynė, tavo Įstatymo nemetu.
62 Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti dėl tavo teisių sprendimų.
63 Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis, visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.
64 Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė; mokyk mane savo įstatų.
65 ט Tu buvai geras man, savo tarnui, VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.
66 Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.
67 Prieš nubaudžiamas nuklysdavau, bet dabar laikausi tavo įsakų.
68 Geras esi ir gera darai, tad mokyk mane savo įstatų.
69 Įžūlieji šmeižia mane melais, o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.
70 Jų širdis atbukusi ir nutukusi, o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.
71 Gera man, kad skyrei tokią bausmę — išmokti tavo įstatų.
72 Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.
73 י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė; padėk man suvokti, kad reikia mokytis tavo įsakymų.
74 Tavęs pagarbiai bijantieji matydami mane džiūgaus, kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.
75 Žinau, VIEŠPATIE, kad teisūs tavo sprendimai ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.
76 Tepaguodžia mane tavo gerumas, kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
77 Tepasiekia mane tavo gailestingumas, kad būčiau gyvas, nes tavo Įstatymas man žavus.
78 Tebūna sugėdinti įžūlieji, nes melu jie nuskriaudė mane; o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.
79 Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji, visi tie, kurie žino tavo įsakus.
80 Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus, kad nebūčiau sugėdintas.
81 כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo, aš dedu viltį į tavo žodžius.
82 Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta, ir klausiu: „Kada mane paguosi?“
83 Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį, tavo įstatų neužmiršau.
84 Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti? Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus?
85 Įžūlieji iškasė man duobes; jie šaiposi iš tavo Įstatymo.
86 Visi tavo įsakymai man galioja; be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man!
87 Nors jie beveik pribaigė mane žemėje, aš neapleidau tavo įsakų.
88 Dėl savo gerumo leisk man gyventi, idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.
89 ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje.
90 Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.
91 Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta, nes visa tarnauja tau.
92 Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis, būčiau pražuvęs varge.
93 Per amžius neužmiršiu tavo įsakų, nes per juos išlaikei mane gyvą.
94 Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.
95 Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti, bet aš gilinuosi į tavo įsakus.
96 Pamačiau, kad visi dalykai riboti, bet tavo įsakymas beribis.
97 מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.
98 Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi.
99 Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai — mano užsiėmimas.
100 Įgijau daugiau supratimo už seniūnus, nes laikausi tavo įsakų.
101 Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio.
102 Nuo tavo sprendimų nenutolau, nes tu pats esi mano mokytojas.
103 Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai!
104 Iš tavo įsakų įgyju išminties, todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
105 נ Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.
106 Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo teisiems sprendimams.
107 Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo įsakų.
109 Nors mano gyvastis nuolat pavojuje, tavo Įstatymo niekada neužmirštu.
110 Nedorėliai spendė man žabangus, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
111 Tavo įsakai — mano amžinas paveldas, nes jais žavisi mano širdis.
112 Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus amžinai, iki pat galo.
113 ס Nepakenčiu suktos širdies žmonių, bet myliu tavo Įstatymą.
114 Tu mano užuovėja ir skydas, mano viltis tavo žodyje.
115 Atstokite nuo manęs, piktadariai; aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.
116 Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs, neleisk mano vilčiai niekais nueiti.
117 Padėk man, kad būčiau saugus ir visada branginčiau tavo įstatus.
118 Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų, nes suktos jų užmačios tuščios.
119 Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius, todėl aš myliu tavo įsakus.
120 Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną, esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.
121 ע Dariau, kas teisinga ir teisu; tad nepalik manęs mano engėjams.
122 Laiduok savo tarno gerovę, neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.
123 Akis pražiūrėjau, laukdamas tavo išganymo ir tavo teisaus pažado įvykdymo.
124 Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimąją meilę ir mokyk mane savo įstatų.
125 Aš tavo tarnas, tad duok išminties, idant pažinčiau tavo įstatus.
126 Jau metas veikti VIEŠPAČIUI, nes tavo Įstatymas pažeidžiamas.
127 Tikrai aš myliu tavo įsakymus labiau už auksą, net už gryną auksą.
128 Tikrai aš tvarkau savo žingsnius pagal tavo įsakus ir nekenčiu jokio sukto kelio.
129 פ Nuostabūs tavo įsakai, todėl jų laikausi.
130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
131 Atvira burna godžiai kvėpuoju, nes ilgiuosi tavo įsakymų.
132 Pažvelk į mane ir būk man maloningas, kaip visiems, kurie brangina tavo vardą.
133 Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs, ir niekada neleisk, kad pikta mane nugalėtų.
134 Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia, kad laikyčiausi tavo įsakų.
135 Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, temoko mane tavo įstatų.
136 Mano akys liejo ašarų upelius dėl to, kad žmonės nepaklūsta tavo Įstatymui.
137 צ Tu teisus, VIEŠPATIE, teisūs tavo sprendimai.
138 Tu išleidai teisius įsakus, jie nepajudinamai tvirti.
139 Mane apmaudas graužia lyg ugnis, nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.
140 Koks tikras tavo pažadas! Tavo tarnas jį myli.
141 Nors esu menkutis ir niekinamas, tavo įsakų laikausi.
142 Tavo teisumas — amžinas teisumas, ir tavo Įstatymas — tiesa.
143 Nors vargas ir skausmas ištiko mane, tavo įsakymai mane žavi.
144 Tavo įsakai teisūs per amžius; padėk man suprasti, idant gyvenčiau.
145 ק Iš visos širdies šaukiu: išklausyk mane, VIEŠPATIE, ir aš paklusiu tavo įstatams!
146 Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane, ir aš laikysiuosi tavo įsakų.
147 Prieš aušrą keliuosi šauktis pagalbos, sudedu viltis į tavo pažadą.
148 Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina, kai svarstau tavo žodį.
149 Kadangi tavo gerumas ištikimas, išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.
150 Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi, nutolę nuo tavo Įstatymo.
151 Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti, ir tavo įsakymai tikri.
152 Seniai apie tavo įsakus patyriau, kad tu juos skyrei būti per amžius.
153 ר Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane, nes aš neužmiršau tavo Įstatymo.
154 Užstok mane ir atpirk, išgelbėk, kaip esi pažadėjęs.
155 Nedorėliai nebus išgelbėti, nes tavo įstatų jie neieško.
156 Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE, tad išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.
157 Turiu daug priešų ir engėjų, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
158 Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi, nes jie nesilaiko tavo žodžių.
159 Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus, tad išgelbėk mane, kaip tinka tavo gerumui.
160 Tiesa — tavo žodžio šerdis, kiekvienas tavo teisus sprendimas tveria amžinai.
161 ש Didžiūnai persekioja mane be priežasties, bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.
162 Mėgaujuosi tavo žodžiu, kaip žmogus paėmęs didelį grobį.
163 Nekenčiu ir bjauriuosi melu, bet myliu tavo Įstatymą.
164 Šlovinu tave kasdien septynis kartus, nes teisūs tavo sprendimai.
165 Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens.
166 Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir vykdau tavo įsakymus.
167 Laikausi tavo įsakų, nepaprastai juos branginu.
168 Laikausi tavo įsakų ir pamokymų, nes tu matai mano kelius.
169 ת Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas; padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.
170 Tepasiekia tave mano maldavimas, išgelbėk mane pagal savo pažadą.
171 Iš mano lūpų veršis šlovės giesmė, nes tu mokai mane savo įstatų.
172 Mano liežuvis giedos apie tavo pažadą, nes teisūs visi tavo įsakymai.
173 Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti, nes pasirinkau tavo įsakus.
174 Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir žaviuosi tavo Įstatymu.
175 Leisk man gyventi ir tave šlovinti, tepalaiko mane tavo sprendimai.
176 Klajoju lyg paklydusi avis; surask savo tarną, nes aš neužmiršau tavo įsakymų.
Leave a Reply