Apie ką sako Biblija senojo testamento teisė – Visos Biblijos eilutės apie senojo testamento teisė

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama senojo testamento teisė

Hebrajams 8 : 13
13 Sakydamas naują Sandorą, jis nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks.

Romiečiams 7 : 6
6 O dabar, numirę tam, kuris mus laikė surištus, esame išvaduoti nuo Įstatymo, kad tarnautume, laikydamiesi Dvasios naujumo, o ne raidės senumo.

Jokūbo 2 : 10
10 Mat kas laikosi viso Įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas lieka kaltas ir dėl visų.

Mato 5 : 17 – 18
17 Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.
18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.

Mato 5 : 17
17 Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.

Galatams 3 : 23 – 25
23 Prieš ateinant tikėjimui, mes buvome įkalinti ir sergimi Įstatymo, kol apsireikš tikėjimas.
24 Taigi Įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti.
25 Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje.

Galatams 3 : 28
28 Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!

Luko 24 : 44
44 Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“

Jeremijo 31 : 31 – 34
31 Tikėkite manimi, ateina dienos, — tai VIEŠPATIES žodis, — kai sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais.
32 Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmęs už rankos išvedžiau juos iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, jie sulaužė mano Sandorą, — tai VIEŠPATIES žodis. —
33 Štai kokią Sandorą sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, — tai VIEŠPATIES žodis. — Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.
34 Tada nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkite VIEŠPATĮ!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, — tai VIEŠPATIES žodis, — nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu“.

Apaštalų darbų 25 : 8
8 Paulius gynėsi: „Aš nieku nenusikaltęs nei žydų Įstatymui, nei šventyklai, nei ciesoriui“.

Romiečiams 7 : 7
7 Ką gi sakysime? Gal kad Įstatymas yra nuodėmė?! Nieku būdu! Bet aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų Įstatymo. Ir nebūčiau suvokęs geismo, jei Įstatymas nebūtų pasakęs: Negeisk!