Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama savigaila
Romiečiams 5 : 3
3 Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę,
Jokūbo 1 : 2 – 12
2 Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.
3 Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę,
4 o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.
5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
6 Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.
7 Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties —
8 toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9 Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu,
10 o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
11 Juk pakyla kaitri saulė, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.
12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.
1 Korintiečiams 10 : 13
13 Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.
Mato 11 : 28 – 30
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!
29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.
Filipiečiams 4 : 6
6 Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Psalmynas 13 : 1 – 6
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2 Kiek ilgai, VIEŠPATIE? Nejau amžinai mane užmirši? Kiek ilgai slėpsi savo veidą nuo manęs?
3 Kiek ilgai turėsiu pakelti skausmus, dieną iš dienos širdgėlą širdyje? Kiek ilgai mano priešas virš manęs viešpataus?
4 Pažvelk į mane ir išklausyk, VIEŠPATIE, mano Dieve! Duok šviesos mano akims, kad mirties miegu neužmigčiau!
5 Neleisk mano priešui didžiuotis: „Aš nugalėjau jį!“ Neleisk mano engėjams džiūgauti, kai suklumpu!
6 Aš pasitikiu tavo ištikimu gerumu, mano širdis džiūgaus, nes tu mane išgelbėsi. Giedosiu VIEŠPAČIUI: „Jis buvo man geras!“
Jokūbo 1 : 1 – 27
1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių išeivijoje.
2 Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.
3 Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę,
4 o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.
5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
6 Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.
7 Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties —
8 toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9 Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu,
10 o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
11 Juk pakyla kaitri saulė, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.
12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.
13 Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.
14 Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas.
15 Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.
16 Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai!
17 Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų.
18 Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi jo kūrinių pirmienos.
19 Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.
20 Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
21 Todėl atsižadėję bet kokios netyrybės bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.
22 Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.
23 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje.
24 Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.
25 Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės Įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.
26 Jei kas mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.
27 Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.
1 Petro 5 : 7
7 Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.
Galatams 2 : 20
20 Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.
Psalmynas 118 : 13
13 Buvau nuožmiai puolamas ir beveik nugalėtas, bet VIEŠPATS man padėjo.
Mato 5 : 3
3 „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė.
Romiečiams 12 : 2
2 Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.
Jokūbo 4 : 7
7 Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.
Filipiečiams 3 : 8
8 O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų
Jeremijo 20 : 14 – 18
14 Tebūna prakeikta diena, kurią aš gimiau! Diena, kurią motina mane pagimdė, tenebūna palaiminta!
15 Tebūna prakeiktas žmogus, kuris pranešė mano tėvui žinią: „Berniukas tau gimė! Tu turi sūnų!“ — jį didžiai pradžiugindamas.
16 Tebūna tas žmogus kaip miestai, kuriuos išgriovė VIEŠPATS be pasigailėjimo! Tegirdi jis karo šauksmus rytą ir mūšio balsus vidudienį
17 dėl to, kad nenužudė manęs įsčiose. Mano motina būtų buvusi mano kapas, jos įsčios būtų likusios amžinai nėščios.
18 Kam gi išėjau iš įsčių? Pamatyti vien vargą ir skausmą, baigti savo dienas gėdingai?
Jobo 7 : 15 – 16
15 idant rinkčiausi pasmaugimą ir mirtį negu šiuos griaučius.
16 Daugiau nebegaliu! Amžinai negyvensiu! Tad pasitrauk nuo manęs, nes mano dienos tik ūkanos.
1 Petro 2 : 24
24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus[1], kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.
1 Korintiečiams 6 : 19
19 Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?
Psalmynas 127 : 1
1 Pakopų giesmė. Saliamono. Jei VIEŠPATS nestato namų, veltui triūsia tie, kurie juos stato. Jei VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargai.
Mato 5 : 5
5 Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.
Leave a Reply