Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama savęs suvokimas
Romiečiams 12 : 3
3 Dėl man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai, kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo mastą.
1 Timotiejui 4 : 16
16 Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas išganysi ir save, ir savo klausytojus.
2 Petro 1 : 3
3 Jo dieviška galybė padovanojo mums visa, kas praverčia gyvenimui ir maldingumui pažinimu to, kuris pašaukė mus savo šlove ir jėga.
Galatams 6 : 3
3 O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja.
Raudų 3 : 37 – 40
37 מ Kieno įsakas buvo kada nors įvykdytas, jei Viešpats nebuvo to norėjęs?
38 Argi ne iš Aukščiausiojo lūpų ateina tai, ką atneša nelaimės ir laimė?
39 Tad kodėl žmogus, kol gyvas, skundžiasi dėl bausmės už savo nuodėmes?
40 נ Ištirkime ir patikrinkime savo kelius, grįžkime pas VIEŠPATĮ!
Mato 11 : 28 – 30
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!
29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.
2 Korintiečiams 13 : 5
5 Patikrinkite patys save, ar laikotės tikėjimo. Ištirkite save! O gal nenutuokiate, kad jumyse yra Jėzus Kristus? Jeigu taip, tai esate atmestini.
1 Korintiečiams 13 : 12
12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.
Jeremijo 17 : 9
9 Širdis už viską vylingesnė ir nepataisomai pasiligojusi. Kas gali ją perprasti?
Mato 16 : 24 – 25
24 Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.
25 Kas nori išgelbėti savo gyvybę[37], tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.
Patarlių 21 : 2
2 Visi žmogaus keliai jo manymu geri, o VIEŠPATS pasveria širdį.
Patarlių 14 : 8
8 Gudraus žmogaus išmintis padeda jam protingai elgtis, o bukapročio kvailumas klaidina jį.
Psalmynas 8 : 1 – 9
1 Choro vadovui. Pagal gititą[4]. Dovydo psalmė.
2 VIEŠPATIE, mūsų Dieve, koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje! Savo didingumu apdengei dangaus aukštybes.
3 Mažylių ir kūdikių lūpomis sukūrei sau šlovę engėjams sugėdinti, kad nutildytum priešą ir maištautoją.
4 Kai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai,
5 kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?
6 Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save[5], apvainikavai garbe ir didybe.
7 Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, padėjai visa prie jo kojų:
8 avis ir jaučius visus aliai vieno ir laukinius gyvulius,
9 padangių paukščius bei jūros žuvis ir visa, kas tik keliauja jūrų takais.
Leave a Reply