Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama savanoriškas darbas
Apaštalų darbų 20 : 35
35 Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Palaimingiau duoti negu imti’[22]“.
Izaijo 58 : 10 – 11
10 duodi alkstančiam duonos ir palengvini varguolio gyvenimą, šviesa tau užtekės tamsoje, tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis.
11 VIEŠPATS visuomet bus tavo vadovas, ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas, ir tu būsi kaip laistomas sodas, kaip niekada neišsenkantis šaltinis.
Luko 6 : 38
38 Duokite, ir jums bus duota; saikas geras, prikimštas, sukratytas ir su kaupu bus atiduotas jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.
Romiečiams 12 : 6 – 8
6 Turime įvairių dovanų, destis kokia malonė mums suteikta. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo;
7 kas dovaną tarnauti — tetarnauja, kas mokyti — tegul moko,
8 kas paraginti — tegul ragina; kas dovaną šelpti — tegul šelpia dosniai, kas vadovauti — tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams — tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.
Mato 7 : 12
12 Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.
Kolosiečiams 3 : 23
23 Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
Hebrajams 13 : 15 – 16
15 Tad per jį visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių.
16 Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui.
Jokūbo 2 : 14 – 24
14 Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas?
15 Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,
16 ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, kas iš tų žodžių?!
17 Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.
18 Priešingai, kitas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus“. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.
19 Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba.
20 Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų nevaisingas?
21 Argi ne darbais buvo nuteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo sūnų Izaoką ant aukuro?
22 Matai, tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbai tikėjimą padarė tobulą.
23 Taip išsipildė Rašto posakis: Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu, o jis pramintas Dievo bičiuliu.
24 Matote, kad žmogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu.
Hebrajams 13 : 1 – 3
1 Teišsilaiko [tikėjimo] brolių meilė.
2 Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus.
3 Prisiminkite kalinius, tarsi patys būtumėte kartu įkalinti, prisiminkite skriaudžiamuosius, nes patys tebesate kūne.
Patarlių 28 : 27
27 Kas duoda vargšui, tas pats nieko nestokos, o kas užmerkia akis, tas bus labai iškeiktas.
Luko 6 : 31
31 Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems.
Jono 13 : 34 – 35
34 Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!
35 Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“.
Mato 25 : 31 – 46
31 Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste.
32 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.
33 Avis jis pastatys dešinėje, ožius — kairėje.
34 Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!
35 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte,
36 buvau nuogas — mane aprengėte, ligonis — mane aplankėte, kalinys — atėjote pas mane’.
37 Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme?
38 Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme?
39 Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’
40 Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.
41 Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!
42 Juk aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,
43 buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas — neaprengėte, ligonis ir kalinys — ir jūs manęs neaplankėte’.
44 Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’
45 Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’.
46 Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.
Pakartoto Įstatymo 15 : 7 – 11
7 Tačiau jei būtų tarp jūsų elgeta, vienas giminaičių, bet kuriame tavo miestų tame krašte, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda, nebūk kietaširdis ar šykštus beturčiui artimui.
8 Verčiau ištiesk ranką ir noriai jam skolink, ko tik jis stokoja.
9 Saugokis, kad nepuoselėtum širdyje klastingos minties, sakydamas: ‘Septintieji metai, skolų atleidimo metai, artinasi’, ir, rūsčiai į savo nuskurdusį artimą pasižiūrėjęs, nieko jam neduotum. Prieš tave jis šauksis VIEŠPATIES, ir tu užsitrauksi kaltę.
10 Tad duok jam dosniai ir neapgailestauk širdimi, tai darydamas, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, už tai laimins visus tavo darbus ir visus tavo siekius.
11 Kadangi krašte beturčių niekada netrūks, įsakau tau: ‘Ištiesk ranką vargšui ir beturčiui artimui savo krašte’.
Hebrajams 13 : 18
18 Melskite už mus, nes mes esame įsitikinę turį ramią sąžinę ir norį visame kame dorai elgtis.
Romiečiams 15 : 1 – 2
1 Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes, ne sau pataikauti.
2 Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai.
1 Petro 2 : 1 – 25
1 Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas,
2 lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui,
3 jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.
4 Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus.
5 Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
6 Todėl Rašte pasakyta: Štai dedu Sione kertinį akmenį, brangų rinktinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas.
7 Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu,
8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.
9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.
13 Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam,
14 tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų.
15 Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones.
16 Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.
17 Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.
18 Šeimynykščiai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems bei švelniems, bet ir įnoringiems.
19 Tai malonė, jei kas pažindamas Dievą pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia.
20 Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse.
21 Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.
22 Jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nerasta klastos.
23 Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.
24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus[1], kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.
25 Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.
Filipiečiams 2 : 2
2 tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, santaiką ir sutarimą.
Leave a Reply