Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama ribos
Jono 9 : 1 – 41
1 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.
2 Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo — jis pats ar jo tėvai, — kad gimė neregys?“
3 Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.
4 Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis.
5 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“
6 Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis
7 ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus Siloamas reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.
8 Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“
9 Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus“. O jis atsakė: „Taip, tai aš“.
10 Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“
11 Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“.
12 Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau“.
13 Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.
14 O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas.
15 Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“.
16 Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo“. O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutapo.
17 Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.
18 Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus
19 ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“
20 Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas.
21 O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“.
22 Tėvai šitaip pasakė bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos.
23 Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.
24 Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis“.
25 Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“.
26 Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“
27 Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“
28 Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes — Mozės mokiniai.
29 Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome“.
30 Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis!
31 Žinome: Dievas nusidėjėlio neišklauso, bet jei kas yra pamaldus ir vykdo jo valią, tokį išklauso.
32 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
33 Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti“.
34 Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk.
35 Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“
36 Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“
37 Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba“.
38 Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“ — ir parpuolęs pagarbino jį.
39 O Jėzus prabilo: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.
40 Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“
41 Jėzus atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet štai jūs sakote: ‘Mes neakli!’ — Taigi jūs kalti.
Zacharijo 14 : 1 – 21
1 Žiūrėk! Ateina VIEŠPATIES diena, kai iš tavęs paimtas grobis bus padalytas tavo vietoje.
2 Aš surinksiu visas tautas į mūšį su Jeruzale. Miestas bus paimtas, namai išplėšti ir moterys išniekintos. Pusė miesto išeis į tremtį, bet likusieji žmonės nebus išvaryti iš miesto.
3 Tuomet VIEŠPATS ir stos į mūšį su anomis tautomis, kaip jam įprasta kovoti mūšio dieną.
4 Tą dieną jo kojos stovės ant Alyvų kalno į rytus nuo Jeruzalės. Alyvų kalnas bus taip perskeltas į dvi dalis labai plačiu slėniu iš rytų į vakarus, kad viena jo dalis pasislinks šiaurės link, o kita — pietų link.
5 Slėnis tarp kalnų bus užverstas, nes jis eis iki Acalo; jis bus taip užverstas, kaip per žemės drebėjimą Judo karaliaus Uzijo dienomis. Ir VIEŠPATS, mano Dievas, ateis drauge su visais savo šventaisiais.
6 Tą dieną nebus nei šalčio, nei šalnos.
7 Bus viena ištisa diena, žinoma VIEŠPAČIUI, ne diena ir ne naktis, nes ir vakare bus šviesu.
8 Tą dieną gyvieji vandenys ims tekėti iš Jeruzalės: pusė jų — į Rytų jūrą, pusė — į Vakarų jūrą. Taip bus ir vasarą, ir žiemą.
9 VIEŠPATS bus Karalius visoje žemėje, tą dieną bus vienas VIEŠPATS ir vienas jo vardas.
10 Visas kraštas nuo Gebos iki Rimono į pietus nuo Jeruzalės bus paverstas lyguma. Bet Jeruzalė pasiliks aukštai savo vietoje — nuo Benjamino vartų iki Senųjų vartų vietos, iki Kampo vartų, ir nuo Hananelio bokšto iki karaliaus vyno spaudyklų.
11 Ji bus pilna žmonių, nes niekada daugiau nebus pasmerkta sunaikinti. Jeruzalė bus saugi vieta gyventi.
12 O rykštė, kuria VIEŠPATS nuplaks visas tautas, kariaujančias su Jeruzale, bus tokia: jų kūnai supus jiems bestovint ant kojų, jų akys išpus akiduobėse, o liežuviai jiems supus burnose.
13 Tą dieną VIEŠPATS sukels tokį didelį sąmyšį, kad kiekvienas žmogus stvers kaimyno ranką ir kiekvieno žmogaus ranka bus pakelta prieš kaimyno ranką.
14 Net Judas stos į mūšį Jeruzalėje. Bus surinkti visų aplinkinių tautų turtai — auksas, sidabras ir didelės krūvos drabužių.
15 Tokia pat rykštė užklups arklius, mulus, kupranugarius, asilus ir visus gyvulius tose stovyklose.
16 Likusieji gyvi tarp tautų, atžygiavusių prieš Jeruzalę, kasmet keliaus pagarbinti Karaliaus, Galybių VIEŠPATIES, ir švęsti Palapinių iškilmės.
17 Jei kuri nors iš šeimų žemėje neatkeliautų pagarbinti Karaliaus, Galybių VIEŠPATIES, ji negaus lietaus.
18 Jei Egipto šeima neatkeliaus ir nenorės atvykti, ištiks ir juos ta rykštė, kuria VIEŠPATS plaka tautas, neatkeliavusias Palapinių iškilmės švęsti.
19 Taip bus baudžiamas Egiptas ir tautos, neatkeliaujančios Palapinių iškilmės švęsti.
20 Tą dieną net varpeliai ant žirgų turės įrašą: „Pašvęstas VIEŠPAČIUI“. Virimo katilai VIEŠPATIES Namuose bus tokie pat šventi, kaip šventieji dubenys ties VIEŠPATIES aukuru.
21 Kiekvienas virimo katilas Jeruzalėje ir Jude bus šventas Galybių VIEŠPAČIUI. Visi, norintys atnašauti auką, ateis juose virti. Tą dieną nebebus daugiau pirklių Galybių VIEŠPATIES Namuose.
Psalmynas 127 : 3 – 5
3 Vaikai iš tikrųjų — VIEŠPATIES dovana, o įsčių vaisius — palaiminimas.
4 Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs.
5 Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių; jis niekada nebus nugalėtas, kai susikirs su priešais vartuose.
Psalmynas 150 : 1 – 6
1 Šlovinkite VIEŠPATĮ! Šlovinkite VIEŠPATĮ jo Šventykloje, šlovinkite jį dangaus skliauto galybėje!
2 Šlovinkite jį už jo didžius darbus, šlovinkite jį dėl jo iškilios didybės!
3 Šlovinkite jį ragų gaudesiu, šlovinkite jį arfa ir lyra!
4 Šlovinkite jį būgnelio žvangučiais ir šokiu, šlovinkite jį stygomis ir trimitais!
5 Šlovinkite jį skambiais cimbolais, šlovinkite jį žvangančiais cimbolais!
6 Visi, kas gyvas, šlovinkite VIEŠPATĮ!
Jono 12 : 1 – 8
1 Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius.
2 Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo.
3 Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais.
4 Vienas jo mokinys — Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė:
5 „Kodėl to tepalo neparduota už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduota vargšams?!“
6 Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas.
7 O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.
8 Vargšų jūs visada turite šalia savęs, o mane ne visuomet turėsite“.
Jobo 3 : 16
16 Kodėl gi nebuvau palaidotas tarsi nelaikšis kūdikis, tarsi mažyliai, niekada nematę šviesos?
Apreiškimo Jonui 14 : 12
12 Čia pasirodo ištvermė šventųjų, kurie laikosi Dievo įsakymų ir Jėzaus tikėjimo!
Leave a Reply