Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama Piktybė
Pradžios 3 : 15
15 Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos; ji trupins tau galvą, o tu kirsi jai į kulną“.
Kunigų 19 : 14
14 Neužgausi nebylio, nepadėsi kliūties neregiui. Bijosi savo Dievo; aš esu VIEŠPATS.
Kunigų 19 : 18
18 Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį; aš esu VIEŠPATS.
Pakartoto Įstatymo 27 : 18
18 ‘Prakeiktas, kas suklaidina aklą žmogų kelyje!’ O visi žmonės atsakys: ‘Amen!’
Pakartoto Įstatymo 32 : 33
33 Jų vynas — slibinų nuodai, nuožmūs gyvačių apdavai.
2 Karalių 6 : 22
22 „Ne, neužmušk, — atsakė jis. — Nejaugi savo kalaviju ir lanku paėmei tuos, kuriuos nori užmušti? Verčiau duok jiems duonos ir vandens. Tepavalgo ir teatsigeria, o po to tegrįžta pas savo valdovą“.
Jobo 31 : 30
30 tai juk neleidau savo lūpoms nusidėti ir prakeikimu linkėti jam mirties.
Psalmynas 4 : 2
2 Kai šaukiuosi, išklausyk mane, o mano teisusis Dieve! Kai buvau varge, tu man padėjai. Būk man maloningas ir išklausyk mano maldą!
Psalmynas 7 : 16
16 Jis iškasa duobę, dar pagilina ją, ir pats įpuola į savo iškastą duobę,
Jobo 15 : 35
35 Juk jie sumano kėslus, gimdo pikta, o jų širdis rengia apgaulę“.
Psalmynas 10 : 10
10 Jis prisišlieja prie žemės, puola pagūžom ir nelaimingąjį prislegia savo svoriu.
Psalmynas 10 : 14
14 ר Juk tu matai! Tikrai imi į širdį vargą ir skausmą, esi visada pasirengęs padėti! Nelaimingasis tau gali save patikėti, — tu visada našlaičiui padedi.
Psalmynas 21 : 11
11 Išnaikink jų palikuonis žemėje, o jų vaikus — iš žmonijos.
Psalmynas 22 : 8
8 Visi, kas mane mato, tyčiojasi iš manęs ir šaipydamiesi kraipo galvas:
Psalmynas 35 : 16
16 Pašiepdami ir išjuokdami jie griežė dantimis ant manęs.
Psalmynas 35 : 21
21 Jie kaltina mane, šaukdami: „Aha! aha! Savo akimis tai matėme!“
Psalmynas 38 : 16
16 Bet tavimi aš pasitikiu, VIEŠPATIE, ir tu, Viešpatie, mano Dieve, man atsiliepsi.
Psalmynas 38 : 19
19 Išpažįstu savo kaltę ir gailiuosi dėl nuodėmės.
Psalmynas 41 : 8
8 Kas manęs nekenčia, prieš mane tarpusavyje šnibždasi, linkėdami man, kas blogiausia:
Psalmynas 55 : 3
3 Klausykis manęs ir atsakyk. Aš blaškausi, išseko man jėgos.
Psalmynas 55 : 11
11 Dieną naktį jie sėlina jo sienomis, jame klesti piktumas ir priespauda.
Psalmynas 56 : 6
6 Visą laiką jie stengiasi pakenkti mano užmojams; visos jų mintys — man ką pikta padaryti.
Psalmynas 57 : 4
4 Tesiunčia jis pagalbą iš dangaus ir teišgelbsti mane; tesugėdina tuos, kurie mane mindo. Sela. Tesiunčia Dievas savo gerumą ir ištikimybę.
Psalmynas 57 : 6
6 Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve, ir savo šlovę visai žemei!
Psalmynas 59 : 4
4 Štai tyko jie mano gyvasties; nuožmūs žmonės būriuojasi prieš mane. Ne dėl kokio mano nusikaltimo ar nuodėmės, VIEŠPATIE,
Psalmynas 59 : 7
7 Kas vakarą jie grįžta, urgzdami lyg šunys ir vogčiomis slankioja po miestą.
Psalmynas 62 : 4
4 Kiek ilgai jūs visi puldinėsite žmogų, norėdami jį sutriuškinti, lyg jis būtų pašlijusi siena ar griūvanti tvora?
Psalmynas 64 : 1 – 168
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2 Išgirsk mano balsą, Dieve, kai skundžiuosi; saugok mano gyvastį nuo priešų keliamo siaubo.
3 Apgink mane nuo nedorėlių gaujos, nuo pikta darančių minios.
4 Jie galanda savo liežuvius lyg kalavijus, taiko lyg strėles savo karčius žodžius,
5 iš pasalų šaudami į nekaltą žmogų; jie šauna staiga, nieko nebijodami.
6 Jie drąsinasi savo kėslais, susimoko, kur spęsti spąstus, manydami: „Kas gali mus pamatyti?“
7 Jie sumano nedorą kėslą ir slepia savo sumanytą niekšybę; žmogus — gelmė, o jo širdis — bedugnė.
8 Bet Dievas paleidžia į juos savo strėles, ir jie staiga sužeidžiami.
9 Liežuviu jie patys sau pražūtį lemia; kas tai pamato, kraipo galvas.
10 Tuomet visus žmones apims pagarbi baimė; jie skelbs, ką Dievas padarė, ir apmąstys visus jo darbus.
11 Teisusis džiūgaus VIEŠPATYJE ir ras jame užuovėją; visi dorieji giedos jam šlovės giesmę.
Leave a Reply