Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama Pasaulietiškumas
1 Samuelio 8 : 20
20 kad ir mes galėtume būti kaip kitos tautos. Tevaldo mus karalius, tegu mus veda, tekovoja mūsų kovas“.
Jobo 20 : 29
29 Tokia Dievo duota dalis nedoram žmogui, toks jam skirtas Dievo paveldas“.
Jobo 21 : 15
15 Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume? Kokia mums nauda, jei melsimės jam?’
Psalmynas 49 : 18
18 Juk su savimi pasiimti negalės nieko, kai mirs, jo turtai neis kartu su juo į kapą.
Psalmynas 73 : 22
22 buvau kvailas ir nesupratau, būdamas lyg keturkojis tavo Artume.
Patarlių 14 : 13
13 Net kai žmogus juokiasi, jam gali skaudėti širdį, o džiaugsmas gali baigtis širdgėla.
Patarlių 15 : 21
21 Kvailai elgtis smagu tuščiagalviam žmogui, o protingasis eina tiesiu keliu.
Patarlių 21 : 17
17 Kas mėgsta malonumus, tas kęs skurdą; kas mėgsta vyną ir aliejų, tas nepralobs.
Patarlių 23 : 21
21 Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais, o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais.
Patarlių 27 : 1
1 Nesididžiuok rytdiena, nes nežinai, ką rytojus gali atnešti.
Patarlių 27 : 7
7 Sotus žmogus niekina medų, o alkanam žmogui net kartus dalykas atrodo saldus.
Mokytojo 1 : 8
8 Visi dalykai labiau varginantys, negu žmogus gali pasakyti. Akis žiūrėdama nepasisotina, ausis klausydama neprisipildo.
Mokytojo 2 : 12
12 Ėmiausi svarstyti, vertindamas išmintį, kvailybę ir paikybę, nes ką darys žmogus, atėjęs po karaliaus? Tik tai, ką karalius buvo daręs!
Mokytojo 6 : 12
12 Kas gali žinoti, kas geriausia žmogaus gyvenime per tas kelias jo gyvenimo dienas, kurios dingsta tarsi šešėlis? Arba kas gali pasakyti žmogui, kas po jo bus po saule?
Mokytojo 8 : 17
17 pamačiau, kad visa tai Dievo darbas. Iš tikrųjų žmogus negali išsiaiškinti viso vyksmo po saule. Nors žmogus ir stropiai triūstų ieškodamas, jis neišsiaiškins. Juk išminčiai, nors ir tariasi žiną, negali to išsiaiškinti.
Mokytojo 10 : 19
19 Puota keliama pramogai, vynas daro gyvenimą linksmesnį, ir pinigai viskam naudingi.
Mokytojo 11 : 10
10 Iš savo širdies pašalink rūpestį ir neapsunkink savęs, nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra migla!
Izaijo 22 : 13
13 Bet žiūrėkite! Linksmybė ir džiaugsmas! Skerdžiate jaučius ir pjaunate avis, valgote mėsą ir geriate vyną: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!“
Izaijo 24 : 11
11 Rėkaujama gatvėse, kad nebėra vyno; džiaugsmas dingo, linksmybės paliko kraštą.
Izaijo 28 : 4
4 o didingo jo grožio vystančiai gėlei, žydėjusiai ant Derlingojo slėnio kalvos, nutiks tas pat, kas per anksti prisirpusiai figai: kas ją pastebės, tas ir praris, vos spėjęs paimti į ranką.
Izaijo 32 : 11
11 Drebėkite, nerūpestingosios! Baisėkitės, patenkintosios savimi! Išsirenkite nuogai, tik strėnas prisidenkite juosta,
Izaijo 47 : 9
9 Bet ir viena, ir kita ištiks tave staiga, tą pačią dieną; vaikų netektis ir našlystė užgrius ant tavęs visu svoriu, nepaisant tavo užkeikimų gausybės ir visų tavo grasių kerėjimų galios.
Ozėjo 9 : 1
1 Nesilinksmink, Izraeli, nedžiūgauk, kaip daro kitos tautos, nes atsitraukdamas nuo savo Dievo elgeisi kaip kekšė. Tu mėgai kekšės užmokestį kiekviename klojime.
Ozėjo 9 : 11
11 Efraimo garbė nuskris kaip paukštis; nebus nei gimimo, nei nėštumo, nei pradėjimo!
Ozėjo 9 : 13
13 Efraimas, kai jį pamačiau, buvo kaip jauna palmė, pasodinta gražioje lankoje, bet dabar Efraimas turi atiduoti savo vaikus nužudyti.
Amoso 6 : 7
7 Todėl dabar jie pirmi išeis į tremtį, ir baigsis dykaduonių lėbavimas.
Amoso 8 : 10
10 Paversiu jūsų iškilmes gedulu, o visas jūsų giesmes — raudomis. Apdengsiu visų strėnas ašutine ir plikai nuskusiu visiems galvas. Padarysiu ją kaip gedulą dėl vienturčio sūnaus, o jos pabaigą — kaip kartėlio dieną.
Michėjo 2 : 1 – 168
1 Vargas rengiantiems nedorus darbus ir puoselėjantiems pikta savo guoliuose! Rytui prašvitus, jie jau vykdo tai, nes jėga jų rankose.
2 Jie užsigeidžia dirvų ir pasigrobia jas, užsimano namų ir atima juos; jie išguja savininką iš jo namų ir žmones iš jų paveldo.
3 Todėl taip kalba VIEŠPATS: „Tikėk manimi, rengiu nelaimę šiai giminei; negalėsite ištraukti iš jos savo kaklų. Eidami galvos išdidžiai nekelkite, nes tai bus blogas metas“.
4 Tą dieną bus tau skiriama patyčių daina, aimanuojama karti rauda ir sakoma: „Mes visiškai nuniokoti! VIEŠPATS perduoda kitiems mano tautos paveldą, jis atima jį iš manęs! Užgrobėjams mūsų laukus išdalija“.
5 Todėl nebus tau kas burtu mestų virvę[1] VIEŠPATIES bendrijoje.
6 „Liaukitės pranašavę, — skelbia jie, — tokių dalykų neturite pranašauti! Gėda mūsų neužklups“.
7 Ar reikėtų taip sakyti, Izraelio namai? Ar VIEŠPATIES kantrybė išseko? Ar tai jo darbai? Ar mano žodžiai nepadeda tam, kas elgiasi teisingai?
8 Bet jūs pakilote kaip mano tautos priešas; jūs nuvelkate skraistę taikiųjų, su pasitikėjimu einančių pro šalį, nė negalvojančių apie karą.
9 Mano tautos moteris jūs išvarote iš jų jaukių namų ir iš jų vaikų atimate mano amžinai duotą garbę.
10 Kelkitės ir eikite, nes ši vieta — ne poilsiui! Kadangi ji buvo užteršta, ją ištiks sunaikinimas, nuožmus sunaikinimas.
11 Jei kas nors vaikštinėtų, pūsdamas miglą į akis bei skelbdamas melus, ir sakytų: „Pranašausiu jums apie vyną ir svaigųjį gėrimą“, — tokiu pranašu džiaugtųsi ši tauta.
12 Tikrai surinksiu tave visą, Jokūbai, tikrai subursiu Izraelio likutį. Suvarysiu juos į viena lyg avis į avidę, lyg kaimenę į ganyklą. Ji skardės žmonių klegesiu.
13 Tas, kuris pralaužia spragą, eis jų priekyje. Jie prasilauš ir išeis pro vartus. Jų karalius žygiuos pirmas, o VIEŠPATS jų priekyje.
Leave a Reply