Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama palmių sekmadienis
Jono 12 : 13
13 Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: „Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu, — Izraelio Karaliui!“
Zacharijo 9 : 9
9 Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, jis išaukštintas ir pergalingas, jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio.
Jono 12 : 12 – 19
12 Rytojaus dieną gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.
13 Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: „Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu, — Izraelio Karaliui!“
14 Jėzus, gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:
15 Nebijok, Siono kalno dukterie: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!
16 Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie jį parašyta ir jie buvo jam tai padarę.
17 Taigi dabar liudijo apie jį minia, buvusi su juo, kai jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių.
18 Žmonės todėl ir išėjo jo pasitikti, kad buvo girdėję jį padarius tą ženklą.
19 O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: „Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis eina paskui jį!“
Mato 21 : 1 – 11
1 Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius,
2 tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man.
3 O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis“.
4 Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai:
5 Pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.
6 Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta.
7 Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus.
8 Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas.
9 Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“
10 Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“
11 O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.
Morkaus 11 : 1 – 11
1 Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius
2 tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir vos įžengę į jį rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.
3 Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?’ — atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins’“.
4 Nuėję juodu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį.
5 Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“
6 O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.
7 Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo.
8 Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose.
9 Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Osana!
10 Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“
11 Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda, jis su Dvylika išėjo į Betaniją.
Jono 12 : 9 – 19
9 Daug žydų sužinojo jį tenai esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį jis prikėlė iš numirusių.
10 Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti ir Lozorių,
11 nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.
12 Rytojaus dieną gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.
13 Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: „Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu, — Izraelio Karaliui!“
14 Jėzus, gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:
15 Nebijok, Siono kalno dukterie: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!
16 Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie jį parašyta ir jie buvo jam tai padarę.
17 Taigi dabar liudijo apie jį minia, buvusi su juo, kai jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių.
18 Žmonės todėl ir išėjo jo pasitikti, kad buvo girdėję jį padarius tą ženklą.
19 O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: „Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis eina paskui jį!“
Mato 21 : 5
5 Pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės, lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.
Morkaus 16 : 16
16 Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.
Mato 6 : 1 – 34
1 Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje.
2 Todėl dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį.
3 Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė,
4 kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
5 Kai meldžiatės, nebūkite tokie kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį.
6 Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
7 Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.
8 Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.
9 Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas,
10 teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
11 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
12 ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
13 Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto’[22].
14 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums.
15 O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.
16 Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai; jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį.
17 O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi] galvą ir nusiprausk veidą,
18 kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.
19 Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.
20 Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,
21 nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.
22 Kūno žiburys yra akis. Todėl jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu.
23 O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa!
24 Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.
25 Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas — už drabužį?
26 Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?
27 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!
28 Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia,
29 bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų.
30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?
31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ — arba: ‘Ką gersime?’ — arba: ‘Kuo vilkėsime?’
32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.
33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo.
Jono 3 : 3
3 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės[7], negalės regėti Dievo karalystės“.
Jokūbo 4 : 17
17 Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda.
Luko 19 : 28 – 44
28 Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.
29 Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius
30 ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir vos įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.
31 O jeigu kas paklaustų: ‘Kam jį atrišate?’ — atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’“.
32 Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta.
33 Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“
34 Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“.
35 Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.
36 Jam jojant žmonės tiesė ant kelio drabužius.
37 Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir skardžiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.
38 Jie šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“
39 Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“
40 Jis atsakė jiems: „Sakau jums, jei šitie tylės, akmenys šauks!“
41 Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė:
42 „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.
43 Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;
44 jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavimi ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.
1 Jono 5 : 3
3 nes tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs.
Jono 12 : 15
15 Nebijok, Siono kalno dukterie: štai atvyksta tavo karalius, jis joja ant asilaičio!
Luko 19 : 30
30 ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir vos įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.
Kolosiečiams 2 : 16
16 Niekas tenesmerkia jūsų dėl valgio ar gėrimo, dėl švenčių, jaunačių ar šabų.
Psalmynas 118 : 25
25 O VIEŠPATIE, prašome tave, gelbėk mus! O VIEŠPATIE, prašome tave, suteik mums palaimą!
1 Korintiečiams 15 : 1 – 58
1 Broliai, aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite
2 ir kuria būsite išgelbėti, jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; antraip būtumėte veltui įtikėję.
3 Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai;
4 jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai;
5 jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai.
6 Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau negu penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę.
7 Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams.
8 O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.
9 Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią.
10 Bet Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia. Aš daugiau už juos visus esu įdėjęs triūso, žinoma, ne aš, o su manimi esanti Dievo malonė.
11 Taigi ar aš, ar jie, — taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.
12 Skelbiama apie Kristų, kad jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?!
13 Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas.
14 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.
15 Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji negali būti prikelti.
16 Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas.
17 O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse.
18 Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę.
19 Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.
20 Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmagimis.
21 Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.
22 Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,
23 tačiau kiekvienas pagal savo eilę: pirma Kristus, po jo — priklausantys Kristui jo atėjimo metu.
24 Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas.
25 Jis juk turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus.
26 Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis.
27 Juk jis visa palenkė jam po kojų. Kai sakoma, jog visa palenkta, tai savaime suprantama, kad išskyrus tą, kuris jam visa palenkė.
28 Kai jam bus visa palenkta, tuomet ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam palenkęs, kad Dievas būtų viskas visame kame.
29 Antra vertus, ką tikisi laimėti tie, kurie krikštijasi vietoj mirusiųjų? Jei iš viso mirusieji nebus prikelti, tai kam gi jie krikštijasi už juos?
30 O kodėl ir mes kas valandą nevengiame pavojų?
31 Prisiekiu savo pasididžiavimu — jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje, jog aš kasdien mirštu!
32 Jei aš grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji nebus prikelti, tai valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime.
33 Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“
34 Pabuskite, kaip dera, iš apsvaigimo ir nebedarykite nuodėmių! Jūsų gėdai pasakysiu, kad kai kurie jūsų visiškai nepažįsta Dievo.
35 Gal kas paklaus: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“
36 Neišmanėli! Ką tu pasėji, neatgimsta, jei prieš tai nenumiršta.
37 Kad ir ką sėji, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų.
38 Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną, kokio panorėjęs, ir kiekvienai sėklai savišką kūną.
39 Kūnai nevienodi. Žmogaus kūnas vienoks, gyvulių kitoks, dar kitoks kūnas paukščių ir vėl kitoks žuvų.
40 Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienoks dangaus kūnų spindesys, kitoks žemės kūnų.
41 Vienoks saulės švytėjimas, kitoks mėnulio blizgesys ir dar kitoks žvaigždžių žėrėjimas. Net ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi spindėjimu.
42 Toks ir mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis.
43 Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas.
44 Sėjamas juslinis[12] kūnas, keliasi dvasinis kūnas. Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio.
45 Taip ir parašyta: Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe; paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia.
46 Ne dvasinis esti pirmiau, bet juslinis, ir tik paskui dvasinis.
47 Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus — iš dangaus.
48 Koks žemiškasis, tokie ir žemiškieji, o koks dangiškasis, tokie ir dangiškieji.
49 Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą.
50 Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.
51 Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti —
52 staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti.
53 Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.
54 Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį!
55 Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!
56 Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga — Įstatymas.
57 Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
58 Tad, mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.
Psalmynas 1 : 1 – 6
1 Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais,
2 bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį.
3 Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.
4 Nedorėliai — ne tokie! Jie kaip vėjo blaškomi pelai!
5 Todėl nedorėliai teisme neatsilaikys, nei nusidėjėliai — teisiųjų sueigoje,
6 nes VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią, o nedorėlių kelias veda į pražūtį.
Leave a Reply