Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama pailsėti
Psalmynas 127 : 2
2 Tuščia jums anksti keltis ir vėlai eiti gulti, jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną, nes tais, kuriuos myli, VIEŠPATS pasirūpina jiems tebemiegant.
Morkaus 6 : 31
31 O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.
Hebrajams 4 : 9 – 11
9 Taigi Dievo tautos dar laukia šabo poilsis,
10 nes, kas įžengia į atilsį, ilsisi po savo darbų, panašiai kaip Dievas ilsėjosi po savųjų.
11 Tad stenkimės įžengti į aną atilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas neklusniųjų pavyzdžiu.
Patarlių 3 : 24
24 Kai gulsiesi miego, nereikės bijoti, kai ilsėsiesi, miegas tau bus saldus.
Išėjimo 20 : 8 – 11
8 Atmink ir švęsk šabo dieną.
9 Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus,
10 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse.
11 Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.
Mato 11 : 26 – 30
26 Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti.
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!
29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.
Mato 11 : 28 – 30
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!
29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.
Psalmynas 4 : 8
8 Tu įdedi į mano širdį daugiau džiaugsmo, negu grūdų derlius ir jauno vyno gausa.
Morkaus 2 : 27
27 Ir pridūrė: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui;
Psalmynas 23 : 2
2 Žaliose pievose jis mane guldo, prie ramių vandenų gano.
Izaijo 30 : 12 – 15
12 Todėl taip sako Izraelio Šventasis: „Kadangi šį žodį atmetate, kliaujatės ir viliatės jėga ir apgaule,
13 ši jūsų kaltė jums bus kaip pralaužtas plyšys aukštame mūre. Platėdamas nuo viršaus iki pamatų plyšys sugniuždo mūrą staiga, akimoju.
14 Jis subyra it ąsotis, kurį puodžius taip negailestingai sudaužo, jog tarp trupinių nerasi nė šukės žarijoms pasižerti iš židinio ar vandeniui pasisemti iš tvenkinio“.
15 Viešpats DIEVAS, Izraelio Šventasis, šitaip sako: „Grįžimu ir atsidavimu būsite išgelbėti; ramybė ir pasitikėjimas — jūsų jėga“. Bet jūs to nenorėjote!
Patarlių 24 : 30 – 34
30 Praėjau pro tinginio lauką, pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.
31 Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais, žemė pilna dilgėlių, ir akmeninė tvora išgriauta.
32 Stebėjau ir dėjausi į širdį; žvalgiausi ir mokiausi.
33 „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti“ —
34 ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius — kaip ginkluotas karys.
Patarlių 23 : 4 – 5
4 Nenuvargink savęs norėdamas pralobti; turėk sveikos nuovokos liautis.
5 Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra! Ūmai jie bus įgavę sparnus ir tarsi erelis nuskridę į padanges.
Hebrajams 12 : 3
3 Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!
Pradžios 2 : 1 – 3
1 Taip buvo atbaigti dangus ir žemė bei visa jų galybė.
2 Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, septintą dieną jis ilsėjosi po visų darbų, kuriuos buvo atlikęs.
3 Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų.
Luko 14 : 1 – 35
1 Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį.
2 Štai jį pasitiko vandenlige sergantis žmogus.
3 Jėzus kreipėsi į Įstatymo mokytojus ir fariziejus: „Valia per šabą gydyti ar ne?“
4 Tie tylėjo. Tada jis ėmė išgydė jį ir paleido.
5 O jiems pasakė: „Jei kurio iš jūsų sūnus ar galvijas[46] įkris į šulinį, argi tučtuojau neištrauks jų šabo dieną?!“
6 Ir jie nesugebėjo į tai atsakyti.
7 Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą:
8 „Kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave
9 ir atėjęs tas, kuris tave ir jį kvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tuomet tu sugėdintas turėtum sėstis į paskutinę vietą.
10 Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: ‘Bičiuli, pasislink aukščiau!’ Tada tau bus garbė prieš visus svečius.
11 Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.
12 Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta.
13 Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų,
14 tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime“.
15 Tai išgirdęs, vienas svečias jam tarė: „Palaimintas, kas vaišinsis Dievo karalystės pokylyje!“
16 Jėzus atsiliepė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių.
17 Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: ‘Ateikite, jau viskas surengta’.
18 Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo atsikalbinėti. Vienas jam tarė: ‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti’.
19 Vėl kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti’.
20 Trečias tarė: ‘Vedžiau, todėl negaliu atvykti’.
21 Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: ‘Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus’.
22 Tarnas ir vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip buvai liepęs, padaryta, bet dar yra vietos’.
23 Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni.
24 Sakau jums, — nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių’“.
25 Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms:
26 „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, negali būti mano mokinys.
27 Kas neneša savo kryžiaus ir eina paskui mane, negali būti mano mokinys.
28 Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti?
29 Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų:
30 ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.
31 Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar turėdamas dešimt tūkstančių karių pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?!
32 Jei ne, tai anam dar toli esant siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos.
33 Taip pat kiekvienas jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.
34 Druska — geras daiktas. Bet jei druska netektų sūrumo, kuo ją reikėtų pasūdyti?
35 Ji nebetinka nei dirvai, nei mėšlui, o išberiama laukan. Kas turi ausis, teklauso!“
Leave a Reply