Apie ką sako Biblija nuodėmės pasekmes – Visos Biblijos eilutės apie nuodėmės pasekmes

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama nuodėmės pasekmes

Romiečiams 6 : 23
23 Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

Galatams 6 : 7 – 8
7 Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus.
8 Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.

Romiečiams 5 : 12
12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.

Morkaus 9 : 43
43 Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, nusikirsk ją! Tau verčiau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį.[10]

Judo 1 : 7
7 Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmes.

Patarlių 14 : 12
12 Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį.

Izaijo 59 : 2
2 Bet jūsų kaltės atskyrė jus nuo jūsų Dievo, jūsų nuodėmės uždengė jo veidą, ir jis nebegirdi jūsų.

2 Petro 2 : 4
4 Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet nubloškė juos į tamsias pasmerktųjų buveinės[2] bedugnes, kur laiko juos teismui.

1 Jono 3 : 4
4 Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo Įstatymą, nuodėmė — tai Įstatymo laužymas.

1 Jono 1 : 9
9 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.

Ezechielio 18 : 20
20 Žmogus, kuris nusideda, turi mirti. Vaikas nekentės už tėvo kaltę nei tėvas nekentės už vaiko kaltę. Teisiojo teisumas bus jam įskaitytas, ir nedorėlio nedorumas bus jam įskaitytas.

1 Petro 2 : 1 – 25
1 Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas,
2 lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui,
3 jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.
4 Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus.
5 Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
6 Todėl Rašte pasakyta: Štai dedu Sione kertinį akmenį, brangų rinktinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas.
7 Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu,
8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.
9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.
13 Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam,
14 tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų.
15 Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones.
16 Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.
17 Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.
18 Šeimynykščiai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems bei švelniems, bet ir įnoringiems.
19 Tai malonė, jei kas pažindamas Dievą pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia.
20 Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse.
21 Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.
22 Jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nerasta klastos.
23 Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.
24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus[1], kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.
25 Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.

Filipiečiams 3 : 18 – 19
18 Daugelis — apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu — elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai.
19 Jų galas — pražūtis, jų dievas — pilvas ir jų garbė — gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus.

2 Tesalonikiečiams 1 : 9
9 Jiems teks kentėti amžiną pragaištį, atstumtiems nuo Viešpaties veido ir nuo jo šlovingos galybės,

Mato 13 : 42
42 ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

Jono 3 : 3
3 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės[7], negalės regėti Dievo karalystės“.

Mato 25 : 46
46 Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.

Romiečiams 3 : 23
23 nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės,

1 Jono 2 : 11
11 Kas savo brolio nekenčia, tas yra tamsoje, vaikščioja tamsoje ir nežino kur einąs, nes tamsa užgulė jam akis.

Mato 25 : 41
41 Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *