Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama netikri krikščionys
2 Korintiečiams 11 : 13 – 15
13 Juk tokie yra anie netikri apaštalai, klastingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.
14 Ir nenuostabu, nes pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu.
15 Tad nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus toks, kokie jų darbai.
2 Timotiejui 3 : 5
5 dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių!
Mato 7 : 15
15 Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.
Titui 1 : 16
16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina; jie pasibjaurėtini, maištingi, netikę jokiam geram darbui.
Mato 7 : 21 – 23
21 Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ — įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.
22 Daugelis man sakys, tai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’
23 Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!’
1 Jono 4 : 1
1 Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Jono 13 : 35
35 Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“.
Jono 8 : 44
44 Jūsų tėvas — velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
2 Tesalonikiečiams 2 : 1 – 17
1 Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį:
2 nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasios pranašyste, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat.
3 Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu! Pirmiau turi ateiti atkritimas ir apsireikšti nedorybės žmogus, pražūties sūnus,
4 prieštarautojas, kuris iškelia save virš kiekvieno vadinamojo dievo ar šventenybės ir pats sėdasi Dievo šventykloje, dėdamasis Dievu.
5 Ar neprisimenate, jog tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų?
6 Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis apsireikštų tik savo metu.
7 Nedorybės slėpinys jau veikia, bet dar turi pasitraukti tasai, kuris ją varžo;
8 tada jau apsireikš Nedorėlis, o Viešpats Jėzus sunaikins jį savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo didingu atėjimu.
9 Ano Nedorėlio[1] atėjimą dėl šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, ženklai ir netikri stebuklai
10 ir visokios nedoros apgaulės einantiems į pražūtį už tai, kad atsisakė mylėti tiesą, kuri būtų juos išganiusi.
11 Todėl Dievas jiems siunčia galingą paklydimą, idant tikėtų melu;
12 taip bus nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisybę.
13 Mes privalome visuomet dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti broliai, kad Dievas išrinko jus kaip pirmienas[2] išganymui Dvasios pašventinimu ir tiesos tikėjimu.
14 Tam jis ir pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę.
15 Todėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės perduotų tiesų, kurių išmokote iš mūsų žodžių ar laiško.
16 O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, pamilęs mus ir maloningai suteikęs mums amžinos paguodos ir geros vilties,
17 tesuramina jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui.
Morkaus 6 : 11
11 Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“.
Jono 1 : 1 – 51
1 Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
4 Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
5 Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
6 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.
7 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.
8 Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
9 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį.
10 Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino.
11 Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
12 Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais — tiems, kurie tiki jo vardą,
13 kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę — šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
15 Jonas apie jį liudija ir šaukia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau; tas, kuris paskui mane ateis, pirmiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“.
16 Tikrai iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės.
17 Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
18 Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus — Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.
19 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“
20 Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“
21 Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ — „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“
22 Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
23 Jis tarė: „Aš — tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! — kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
24 Atsiųstieji buvo iš fariziejų.
25 Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“
26 Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate,
27 kuris po manęs ateis[1]; jam aš nevertas atrišti apavo dirželio“.
28 Tai atsitiko Betanijoje, Užjordanėje, kur Jonas krikštijo.
29 Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!
30 Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane.
31 Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“.
32 Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo.
33 Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’
34 Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.
35 Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai.
36 Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“
37 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų.
38 O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia ‘Mokytojau’), kur gyveni?“
39 Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą.
40 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus.
41 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“).
42 Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono[2] sūnus, o vadinsiesi Kefas[3]“, tai reiškia Petras [uola].
43 Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“
44 Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro gimtojo miesto.
45 Pilypas susitiko Natanaelį[4] ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.
46 Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“
47 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
48 O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, aš mačiau tave po figmedžiu“.
49 Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
50 Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
51 Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
2 Timotiejui 3 : 1 – 17
1 Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,
2 nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai,
3 nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera,
4 išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą,
5 dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių!
6 Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir prisivilioja moterėles, pilnas nuodėmių ir blaškomas visokių įgeidžių,
7 nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pažinti tiesos.
8 Kaip Janas ir Jambras[1] priešinosi Mozei, taip ir jie prieštarauja tiesai. Tai žmonės sugedusio proto, netvaraus tikėjimo.
9 Bet jie toli nenužengs, nes jų paikumas, kaip ir anų, bus visiems regimas.
10 Tačiau tu pasekei mano mokymu, gyvenimo būdu, sumanymais, tikėjimu, ištverme, meile, kantrybe,
11 persekiojimais, kančiomis, kurios mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų išgelbėjo mane Viešpats.
12 Ir visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.
13 Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami.
14 O tu laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs.
15 Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi.
16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,
17 kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui.
Mato 7 : 1 – 29
1 Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.
2 Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.
3 Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?!
4 Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, — kai tavo akyje rąstas?!
5 Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš brolio akies.
6 Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.
7 Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.
8 Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.
9 Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!
10 Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę?
11 Tad jei jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo.
12 Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite, nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.
13 Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių.
14 Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda.
15 Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.
16 Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!
17 Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis — blogus.
18 Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs — gerų.
19 Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį.
20 Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.
21 Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ — įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.
22 Daugelis man sakys, tai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’
23 Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!’
24 Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.
25 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.
26 Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio.
27 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus“.
28 Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi jo mokslu,
29 nes jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią.
Apreiškimo Jonui 21 : 8
8 O bailiams, neištikimiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis“.
Apaštalų darbų 17 : 11
11 Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie labai noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.
Leave a Reply