Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama nerimas
Filipiečiams 4 : 6 – 7
6 Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
7 Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.
1 Petro 5 : 7
7 Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.
Mato 6 : 25 – 34
25 Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas — už drabužį?
26 Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?
27 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!
28 Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia,
29 bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų.
30 Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?
31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ — arba: ‘Ką gersime?’ — arba: ‘Kuo vilkėsime?’
32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.
33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
34 Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo.
1 Petro 5 : 6 – 7
6 Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus.
7 Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.
Filipiečiams 4 : 13
13 Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.
Filipiečiams 4 : 6
6 Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
Hebrajams 13 : 6
6 Todėl galime su pasitikėjimu tarti: Viešpats mano gelbėtojas — aš nebijosiu! Ką man gali padaryti žmogus?!
Psalmynas 32 : 8 – 10
8 VIEŠPATS sako: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.
9 Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto, kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis, nes kitaip jis tau nepaklūsta“.
10 Nedorėlis turės daug kentėti, o tą, kuris pasitiki VIEŠPAČIU, lydės ištikima meilė.
Jono 14 : 1 – 4
1 Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą, tikėkite ir mane!
2 Mano Tėvo namuose daug buveinių. Antraip argi būčiau sakęs: ‘Einu jums vietos paruošti!’?
3 Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.
4 Kur aš einu, jūs žinote kelią“.
Izaijo 43 : 1 – 3
1 O dabar šitaip kalba VIEŠPATS, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli: „Nebijok, nes aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.
2 Kai brisi per gilius vandenis, aš būsiu su tavimi, ir upėse tu nepaskęsi. Kai eisi per ugnį, nesudegsi, ir liepsnos tavęs nepraris,
3 nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti. Tavo išpirkai atiduodu Egiptą, mainais už tave — Kušą ir Sebą.
Psalmynas 34 : 14
14 נ Tad saugok liežuvį nuo pikta ir lūpas nuo apgaulės.
1 Petro 5 : 10
10 O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo.
Filipiečiams 1 : 6 – 7
6 Esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos.
7 Šitaip manyti apie jus visus teisinga, nes aš turiu savo širdyje jus, kurie, tiek man esant kalėjime, tiek ginant ir stiprinant Evangeliją, visi tebesate man duotos malonės dalininkai.
Psalmynas 46 : 1 – 11
1 Choro vadovui. Koracho sūnų giesmė. „Mergelių“ melodija.
2 Dievas — mūsų prieglauda ir stiprybė, visada artima pagalba varguose.
3 Todėl nebijome, nors žemė sverdėtų, nors kalnai griūtų į jūrų gelmę,
4 net jei jų vandenys šėltų ir putotų, kalnai drebėtų nuo jų šėlsmo. Sela.
5 Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventąją Aukščiausiojo buveinę.
6 Dievas jame, jis nebus sunaikintas; rytui auštant, Dievas ateis jam į pagalbą.
7 Siautėja tautos, griūva karalystės, pasigirdus jo griausmui apmiršta žemė.
8 Su mumis Galybių VIEŠPATS, Jokūbo Dievas — mūsų tvirtovė! Sela.
9 Ateikite ir pamatykite, ką VIEŠPATS padarė, pasižiūrėkite į jo nuostabius darbus žemėje.
10 Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sutrupina, ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta.
11 „Taikykitės ir žinokite, kad aš esu Dievas! Iškilus tautose, iškilus žemėje“.
Jokūbo 1 : 5
5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
Filipiečiams 3 : 13
13 Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn,
Filipiečiams 4 : 8 – 9
8 Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga.
9 Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis.
Mato 6 : 31 – 33
31 Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ — arba: ‘Ką gersime?’ — arba: ‘Kuo vilkėsime?’
32 Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.
33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
2 Korintiečiams 4 : 1 – 18
1 Štai kodėl, iš Dievo gailestingumo turėdami šią tarnystę, nenuleidžiame rankų.
2 Atvirkščiai, mes susilaikome nuo slaptų gėdingų darbų, nesileidžiame į gudravimus ir neklastojame Dievo žodžio, bet atviru tiesos skelbimu prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.
3 Jeigu mūsų Evangelija tebėra paslėpta, tai ji paslėpta vien einantiems į pražūtį,
4 netikintiesiems, kuriems šio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neišvystų Dievo atvaizdo — Kristaus šlovės Evangelijos šviesos.
5 Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų kaip Viešpatį, o save — jūsų tarnais dėl Jėzaus.
6 Pats Dievas, kuris yra taręs: Iš tamsos tenušvinta šviesa! — sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide.
7 Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo.
8 Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet nenusimename.
9 Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę.
10 Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.
11 Mums, gyviesiems, dėl Jėzaus nuolat gresia mirtis, kad Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų mirtingame kūne.
12 Šitaip mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė.
13 Mes turime tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau. Taigi mes tikime ir todėl kalbame,
14 žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels su Jėzumi ir pastatys kartu su jumis.
15 O visa tai — dėl jūsų, kad malonė apimtų daugelį ir pagausintų dėkojimą Dievo garbei.
16 Todėl ir nenuleidžiame rankų. Atvirkščiai, jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina.
17 O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę.
18 Mes nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini.
Leave a Reply