Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama mūsų liežuvis
Jokūbo 3 : 8
8 O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.
Patarlių 21 : 23
23 Kas sučiaupia burną ir prikanda liežuvį, tas apsaugo save nuo daugelio bėdų.
Patarlių 18 : 21
21 Mirtis ir gyvenimas — liežuvio galioje, ir kas su juo sutaria, tas valgys jo vaisius.
Mato 12 : 36 – 37
36 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.
37 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas“.
Patarlių 12 : 18
18 Neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo.
Efeziečiams 4 : 29
29 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams.
Jokūbo 1 : 26
26 Jei kas mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.
Patarlių 15 : 4
4 Švelnus liežuvis — gyvybės medis, o suktas — beprotybės versmė.
Psalmynas 39 : 1
1 Choro vadovui. Jedutūnui. Dovydo psalmė.
Patarlių 6 : 16 – 19
16 Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia, o septyni jam kelia pasibjaurėjimą:
17 išpuikusios akys, melagingas liežuvis, nekaltą kraują liejančios rankos,
18 nedoras pinkles rezganti širdis, pikta daryti skubančios kojos,
19 neteisingai liudijantis melagingas liudytojas ir šeimoje vaidus sėjantis žmogus.
Mato 5 : 22
22 O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’ — tas turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: ‘Beproti!’ — tas smerktinas į pragaro ugnį.
Jokūbo 3 : 1 – 18
1 Mano broliai, nesistenkite daugelis būti mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas.
2 Juk mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną.
3 Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome ir visą jų kūną.
4 Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų genami, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas.
5 Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet moka girtis didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią;
6 ir liežuvis yra ugnis, nedorybės visetas. Liežuvis glūdi tarp mūsų narių, suteršia visą kūną, padega visą gyvenimo ratą, patsai pragaro padegtas.
7 Kiekvieną žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų padermę tramdo ir sutramdo žmonių padermė.
8 O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.
9 Juo šloviname Viešpatį, savo Tėvą, ir juo keikiame žmones, kurie sutverti panašūs į Dievą.
10 Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti!
11 Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį?
12 Argi gali, broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir sūrus vanduo negali duoti saldaus.
13 Kas tarp jūsų išmintingas ir patyręs? Teparodo savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais.
14 Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tai nesigirkite ir nemeluokite tiesai.
15 Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas.
16 Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai.
17 Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi.
18 O teisumo vaisius sėjamas ramybėje tiems, kurie neša ramybę.
1 Petro 2 : 1
1 Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas,
Patarlių 19 : 5
5 Melagingas liudytojas neliks nepasmerktas, o kas sumeluoja, tas neišsigelbės.
1 Petro 3 : 10
10 Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų.
Patarlių 25 : 18
18 Kaip vėzdas, kalavijas ar aštri strėlė yra žmogus, melagingai liudijantis prieš artimą.
Hebrajams 4 : 12
12 Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis.
Mato 5 : 33 – 37
33 Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos[20], bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas.
34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis — Dievo sostas,
35 nei žeme, nes ji — jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji — didžiojo Karaliaus miestas.
36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.
37 Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo.
Patarlių 5 : 4
4 Bet iš tikrųjų ji karti kaip metėlė, aštri kaip dviašmenis kalavijas.
Leave a Reply