Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama mokslas
Psalmynas 111 : 2
2 ג Kokie nuostabūs VIEŠPATIES darbai! ד Visi, kurie jais žavisi, nori suprasti.
Jobo 38 : 4 – 30
4 Kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus? Pasakyk, jei esi toks supratingas!
5 Kas nustatė jos matmenis, tu tikrai žinai! Argi kas tiesė ant jos matavimo virvę?
6 Į ką buvo įleisti jos stulpai, ir kas padėjo jos kertinį akmenį,
7 kai drauge giedojo rytmetinės žvaigždės ir visos dangiškosios būtybės šaukė iš džiaugsmo?
8 O kas uždarė jūrą už durų, kai ji prasiveržė iš gelmių,
9 kai apdengiau ją debesų apdaru ir suvysčiau tiršto rūko vystyklais,
10 kai padariau bangų mūšą jos ribomis ir įstačiau duris su skląsčiais,
11 tardamas: ‘Iki čia ateik, bet ne toliau, čia tavo galingos bangos suduš!’?
12 Argi kada nors savo gyvenime esi įsakęs, kad ateitų aušra ir prasidėtų diena,
13 kad paimtų žemę už kampų ir iškratytų iš jos nedorėlius?
14 Žemė keičiama kaip molis po antspaudu ir dažoma tarsi drabužis.
15 Nedorėliai nustoja savo šviesos, ir palūžta pakelta ranka.
16 Argi esi įžengęs į jūros versmes ir vaikščiojęs po bedugnės gelmes?
17 Argi tau buvo atvertos mirties durys? Ar tu matei Šeolo vartus?
18 Argi išmatavai žemės plotą? Jeigu visa tai žinai, pasakyk man!
19 Kuris kelias veda į šviesos buveinę, ir kur yra tamsos vieta,
20 kad galėtumei nuvesti jas į jų valdas ir parodyti joms takus į jų namus?
21 Tu tai žinai, nes ten kadaise gimei, ir tavo metų skaičius didelis!
22 Argi esi kada nors įžengęs į sniego sandėlius ir matęs krušos išteklius,
23 kuriuos taupau nelaimės metui, puolimo ir karo dienoms?
24 Kaip rasti, iš kur sklinda šviesa ir iš kur rytys plinta žemėje?
25 Kas iškirto griovį lietaus srautams ir kelią perkūnijos debesiui,
26 kad palytų žemėje, kur niekas negyvena, dykumoje, kur nėra jokio žmogaus,
27 kad pagirdytų vienišus tyrus ir žemė išželdintų žolę?
28 Argi lietus turi tėvą? Argi rasos lašai buvo pradėti kaip vaikai?
29 Kas ledo motina? Kas dangaus šerkšno gimdytoja?
30 Vanduo tampa kietas kaip akmuo, ir bedugnės paviršius užšąla.
Izaijo 40 : 12
12 Kas savo kaušu paseikėjo marių vandenis, kas sprindžiu pamatavo dangaus skliautą? Kas saiku[34] atseikėjo žemės dulkes, kas svarstyklėmis pasvėrė kalnus ir svertuvu — kalvas?
Psalmynas 104 : 5
5 Tu įkūrei žemę tvirtai ant jos pamatų, ir ji ten stovės amžinai.
Pradžios 1 : 1
1 Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
Izaijo 40 : 22
22 jis sėdi soste anapus dangaus skliauto virš žemės, ir jos gyventojai jam atrodo lyg žiogai. Jis dengia žemę dangumi tarsi užuolaida, išskleidžia jį tarsi palapinę gyvenimui.
Mokytojo 1 : 6 – 7
6 Vėjas pučia į pietus, paskui sukasi šiaurės link. Vis sukasi ir sukasi vėjas, grįždamas į tą patį sukinį.
7 Visos upės nuolat teka į jūrą, tačiau jūra niekada nebūna pilna. Į vietą, iš kurios išteka, upės vėl suteka.
Mokytojo 1 : 13 – 17
13 Visa širdimi atsidėjau išmintingai tyrinėti ir nagrinėti visa, kas vyksta po dangumi. Kokia varginanti užduotis, Dievo duota žmonėms spręsti!
14 Mačiau visa, kas daroma po saule. Tikėk manimi, visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis.
15 Kas kreiva, tas negali būti ištiesinta; ko trūksta, to negalima suskaičiuoti.
16 Tariau širdyje: „Štai įgijau daug išminties, daugiau už visus prieš mane gyvenusius Jeruzalėje. Mano širdis uoliai kaupė visokią išmintį ir išmanymą“.
17 Tačiau kai ėmiau širdimi pažinti išminties bei išmanymo prigimtį ir kvailybę bei paikybę, supratau, kad ir tai — tik vėjų vaikymasis.
1 Timotiejui 6 : 20
20 O Timotiejau, sergėk tau patikėtą turtą, vengdamas pasaulio tuščiažodžiavimo ir tariamojo pažinimo prieštaringų teigimų,
Jobo 26 : 7
7 Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko.
Romiečiams 1 : 20
20 Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami.
Jobo 38 : 4
4 Kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus? Pasakyk, jei esi toks supratingas!
Kolosiečiams 1 : 17
17 jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.
Pradžios 1 : 27
27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.
Jobo 26 : 7 – 14
7 Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko.
8 Jis uždaro lietaus vandenis savo debesyse, tačiau nuo jų debesys neperplyšta.
9 Jis paslepia mėnulio veidą, išskleisdamas virš jo savo debesį.
10 Jis nubrėžė ratą ant vandenų paviršiaus, užbrėžė ribą tarp šviesos ir tamsos.
11 Dangaus skliauto stulpai dreba, apstulbinti griausmingo jo pagrūmojimo.
12 Savo galybe jis nutildė jūrą, savo sumanumu sunaikino pabaisą Rahabą[11].
13 Jo vėjas iššlavė padanges, jo ranka pervėrė suktąjį slibiną[12].
14 Tai tik jo galybės užuominos, mes tik jos šnabždesį teišgirstame. Kas gali suprasti jo galybės griausmą?“
Pradžios 1 : 1 – 31
1 Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
2 O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir dvasia[1] iš Dievo dvelkė viršum vandenų.
3 Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė.
4 Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
5 Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena.
6 Dievas tarė: „Tebūna skliautas tarp vandenų ir teatskiria vandenis nuo vandenų!“
7 Dievas padarė skliautą ir atskyrė vandenis, buvusius po skliautu, nuo vandenų, buvusių viršum skliauto. Taip ir įvyko.
8 Dievas pavadino skliautą dangumi. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, antroji diena.
9 Dievas tarė: „Tebūna sutelkti vandenys po dangumi į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Taip ir įvyko.
10 Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų telkinį jūromis. Ir Dievas matė, kad tai gera.
11 Dievas tarė: „Teželdina žemė augmeniją: augalus, duodančius sėklą, ir visų rūšių vaismedžius, vedančius žemėje vaisius su sėklomis!“ Taip ir įvyko.
12 Žemė išželdino augaliją: augalus, duodančius savo sėklą, ir visų rūšių medžius, vedančius vaisius su sėklomis. Ir Dievas matė, kad tai gera.
13 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, trečioji diena.
14 Dievas tarė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti! Teženklina jie metų laikus, dienas ir metus,
15 tebūna jie šviesuliai dangaus skliaute žemei apšviesti!“ Taip ir įvyko.
16 Dievas padarė du didžiulius šviesulius — didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti — ir žvaigždes.
17 Dievas sudėjo juos į dangaus skliautą šviesti žemei,
18 valdyti dieną bei naktį ir atskirti šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai gera.
19 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena.
20 Dievas tarė: „Teknibžda vandenys gyvūnų daugybe, teskraido paukščiai viršum žemės po dangaus skliautu!“ Taip ir įvyko.
21 Dievas sukūrė didžiuosius jūros gyvūnus bei kitus judančius visų rūšių gyvūnus, knibždančius vandenyse, ir visus visų rūšių sparnuočius. Ir Dievas matė, kad tai gera.
22 Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės! Pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tesidaugina žemėje!“
23 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, penktoji diena.
24 Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnų: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko.
25 Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera.
26 Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“
27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.
28 Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams“.
29 Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.
30 O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, — maistui visus žaliuosius augalus“. Taip ir įvyko.
31 Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena.
Patarlių 8 : 27
27 Aš ten buvau, kai jis dėjo dangaus skliautą į vietą, kai nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus,
Leave a Reply