Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama mintinai mokantis Raštą
Psalmynas 119 : 11
11 Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau.
Jozuės 1 : 8
8 Neleisi šiai Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartosi ją dieną naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis.
Psalmynas 119 : 9
9 ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? — Laikydamiesi tavo žodžių.
2 Timotiejui 3 : 16
16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,
Pakartoto Įstatymo 11 : 18
18 Įsidėkite šiuos mano žodžius į savo širdis ir sielas, prisiriškite kaip ženklą prie rankos ir prisitvirtinkite kaip žymę ant kaktos.
Psalmynas 1 : 1 – 3
1 Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais,
2 bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį.
3 Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.
Jeremijo 15 : 16
16 Gavęs tavo žodžius, juos ryte prarijau; tavo žodis atnešė man džiaugsmą ir širdies linksmybę, nes aš tapau tavo, VIEŠPATIE, Galybių Dieve!
Kolosiečiams 3 : 16
16 Kristaus žodis tegyvuoja jumyse vaisingai. Mokykite ir raginkite vieni kitus visokeriopa išmintimi; su dėkinga širdimi giedokite Dievui psalmes, himnus ir dvasines giesmes.
Psalmynas 1 : 1 – 6
1 Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais,
2 bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį.
3 Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.
4 Nedorėliai — ne tokie! Jie kaip vėjo blaškomi pelai!
5 Todėl nedorėliai teisme neatsilaikys, nei nusidėjėliai — teisiųjų sueigoje,
6 nes VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią, o nedorėlių kelias veda į pražūtį.
Psalmynas 37 : 31
31 Savo Dievo Įstatymą jis laiko širdyje, jo žingsniai nuo Įstatymo nenuklysta.
Psalmynas 40 : 8
8 Tada tariau: „Štai ateinu! Raštų ritinyje man viskas nurodyta;
2 Timotiejui 2 : 15
15 Verčiau stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį.
Mato 4 : 4
4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“.
Patarlių 6 : 21 – 22
21 Laikyk juos pasirišęs prie širdies, pasikabink ant kaklo.
22 Kad ir ką darysi, jie tau padės; kai gulsiesi miego, jie tave saugos, kai atsibusi, su tavimi bendraus.
Psalmynas 119 : 16
16 Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio.
Hebrajams 2 : 1
1 Todėl mes turime kuo rūpestingiau apmąstyti, ką girdėjome, kad nepraplauktume pro šalį.
Patarlių 4 : 20 – 21
20 Mano vaike, klausyk mano žodžių, palenk ausį mano posakiams.
21 Neišleisk jų iš akių, laikyk giliai savo širdyje.
Psalmynas 119 : 1 – 176
1 א [54] Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą.
2 Laimingi, kas laikosi jo įsakų ir ieško jo visa širdimi,
3 nedaro nieko pikta, bet eina jo keliais.
4 VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus, kad jie būtų uoliai vykdomi.
5 O, kad būčiau tvirtas, laikydamasis tavo įstatų kelių!
6 Niekuomet nebūsiu sugėdintas, jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.
7 Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus.
8 Laikysiuosi tavo įstatų, o tu niekada nepalik manęs!
9 ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? — Laikydamiesi tavo žodžių.
10 Visa širdimi tavęs ieškau, neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.
11 Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau.
12 Būk pašlovintas, VIEŠPATIE! Išmokyk mane savo įstatų.
13 Kartoju lūpomis visus tavo burnos sprendimus.
14 Džiaugiuosi tavo kelio įsakais kaip visais turtais.
15 Gilinuosi į tavo įsakymus ir įsižiūriu į tavo kelius.
16 Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio.
17 ג Būk dosnus savo tarnui, kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio.
18 Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.
19 Gyvenu tik kaip ateivis žemėje, tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Man širdis alpsta nuo ilgesio, dieną naktį ieškau tavo sprendimų.
21 Tu grasini įžūliesiems — prakeiktiesiems, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.
22 Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių, nes laikausi tavo įsakų.
23 Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.
24 Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai.
25 ב Parblokštas guliu dulkėse, tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei, tad mokyk mane savo įsakų.
27 Padėk man suprasti tavo įsakų kelią, ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais.
28 Esu skausmo žudomas, tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Neleisk man eiti klystkeliais, būk geras man ir mokyk savo Įstatymo.
30 Pasirinkau ištikimybės kelią, mano kelrodis — tavo sprendimai.
31 Tvirtai laikausi tavo įsakų; neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos.
32 Bėgu tavo įsakymų keliu, nes tu man duodi imlią širdį.
33 ה Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio, ir jo laikysiuosi dieną naktį.
34 Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo ir visa širdimi jam paklusti.
35 Vesk mane savo įsakymų taku, nes tai man labai rūpi.
36 Palenk mano širdį į savo įsakus, o ne į savanaudį pelną.
37 Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose.
38 Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado, pažado, kurį davei tavęs pagarbiai bijantiems.
39 Nugręžk nuo manęs užgaules, kurių bijausi, nes tavo sprendimai geri.
40 Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų, tad suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!
41 ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas, tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.
42 Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams, nes tavo žodžiu pasitikiu.
43 Įgalink mane visados sakyti tiesą, nes mano viltis — tavo sprendimai.
44 Paklusiu tavo Įstatymui visados — per amžių amžius.
45 Eisiu erdviu keliu, nes ieškojau tavo įsakų.
46 Kalbėsiu apie tavo įsakus ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.
47 Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu.
48 Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, — gilinuosi į tavo įstatus.
49 ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui, kuriuo davei man vilties.
50 Net kančioje esu paguostas, nes tavo pažadas mane gaivina.
51 Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi, nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52 Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53 Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo, mane apima pyktis.
54 Tavo įstatai — mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu.
55 Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą ir paklūstu tavo Įstatymui.
56 Tai mano laimė, nes laikiausi tavo įsakų.
57 ח VIEŠPATS mano dalis; aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
58 Maldauju tave iš visos širdies, būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
59 Kai pergalvoju tavo kelius, kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
60 Skubu nedelsdamas laikytis tavo įsakymų.
61 Nors nedorėlių virvės mane apipynė, tavo Įstatymo nemetu.
62 Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti dėl tavo teisių sprendimų.
63 Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis, visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.
64 Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė; mokyk mane savo įstatų.
65 ט Tu buvai geras man, savo tarnui, VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.
66 Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.
67 Prieš nubaudžiamas nuklysdavau, bet dabar laikausi tavo įsakų.
68 Geras esi ir gera darai, tad mokyk mane savo įstatų.
69 Įžūlieji šmeižia mane melais, o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.
70 Jų širdis atbukusi ir nutukusi, o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.
71 Gera man, kad skyrei tokią bausmę — išmokti tavo įstatų.
72 Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.
73 י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė; padėk man suvokti, kad reikia mokytis tavo įsakymų.
74 Tavęs pagarbiai bijantieji matydami mane džiūgaus, kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.
75 Žinau, VIEŠPATIE, kad teisūs tavo sprendimai ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.
76 Tepaguodžia mane tavo gerumas, kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
77 Tepasiekia mane tavo gailestingumas, kad būčiau gyvas, nes tavo Įstatymas man žavus.
78 Tebūna sugėdinti įžūlieji, nes melu jie nuskriaudė mane; o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.
79 Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji, visi tie, kurie žino tavo įsakus.
80 Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus, kad nebūčiau sugėdintas.
81 כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo, aš dedu viltį į tavo žodžius.
82 Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta, ir klausiu: „Kada mane paguosi?“
83 Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį, tavo įstatų neužmiršau.
84 Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti? Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus?
85 Įžūlieji iškasė man duobes; jie šaiposi iš tavo Įstatymo.
86 Visi tavo įsakymai man galioja; be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man!
87 Nors jie beveik pribaigė mane žemėje, aš neapleidau tavo įsakų.
88 Dėl savo gerumo leisk man gyventi, idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.
89 ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje.
90 Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.
91 Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta, nes visa tarnauja tau.
92 Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis, būčiau pražuvęs varge.
93 Per amžius neužmiršiu tavo įsakų, nes per juos išlaikei mane gyvą.
94 Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.
95 Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti, bet aš gilinuosi į tavo įsakus.
96 Pamačiau, kad visi dalykai riboti, bet tavo įsakymas beribis.
97 מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.
98 Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi.
99 Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai — mano užsiėmimas.
100 Įgijau daugiau supratimo už seniūnus, nes laikausi tavo įsakų.
101 Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio.
102 Nuo tavo sprendimų nenutolau, nes tu pats esi mano mokytojas.
103 Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai!
104 Iš tavo įsakų įgyju išminties, todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
105 נ Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.
106 Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo teisiems sprendimams.
107 Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo įsakų.
109 Nors mano gyvastis nuolat pavojuje, tavo Įstatymo niekada neužmirštu.
110 Nedorėliai spendė man žabangus, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
111 Tavo įsakai — mano amžinas paveldas, nes jais žavisi mano širdis.
112 Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus amžinai, iki pat galo.
113 ס Nepakenčiu suktos širdies žmonių, bet myliu tavo Įstatymą.
114 Tu mano užuovėja ir skydas, mano viltis tavo žodyje.
115 Atstokite nuo manęs, piktadariai; aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.
116 Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs, neleisk mano vilčiai niekais nueiti.
117 Padėk man, kad būčiau saugus ir visada branginčiau tavo įstatus.
118 Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų, nes suktos jų užmačios tuščios.
119 Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius, todėl aš myliu tavo įsakus.
120 Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną, esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.
121 ע Dariau, kas teisinga ir teisu; tad nepalik manęs mano engėjams.
122 Laiduok savo tarno gerovę, neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.
123 Akis pražiūrėjau, laukdamas tavo išganymo ir tavo teisaus pažado įvykdymo.
124 Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimąją meilę ir mokyk mane savo įstatų.
125 Aš tavo tarnas, tad duok išminties, idant pažinčiau tavo įstatus.
126 Jau metas veikti VIEŠPAČIUI, nes tavo Įstatymas pažeidžiamas.
127 Tikrai aš myliu tavo įsakymus labiau už auksą, net už gryną auksą.
128 Tikrai aš tvarkau savo žingsnius pagal tavo įsakus ir nekenčiu jokio sukto kelio.
129 פ Nuostabūs tavo įsakai, todėl jų laikausi.
130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
131 Atvira burna godžiai kvėpuoju, nes ilgiuosi tavo įsakymų.
132 Pažvelk į mane ir būk man maloningas, kaip visiems, kurie brangina tavo vardą.
133 Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs, ir niekada neleisk, kad pikta mane nugalėtų.
134 Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia, kad laikyčiausi tavo įsakų.
135 Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, temoko mane tavo įstatų.
136 Mano akys liejo ašarų upelius dėl to, kad žmonės nepaklūsta tavo Įstatymui.
137 צ Tu teisus, VIEŠPATIE, teisūs tavo sprendimai.
138 Tu išleidai teisius įsakus, jie nepajudinamai tvirti.
139 Mane apmaudas graužia lyg ugnis, nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.
140 Koks tikras tavo pažadas! Tavo tarnas jį myli.
141 Nors esu menkutis ir niekinamas, tavo įsakų laikausi.
142 Tavo teisumas — amžinas teisumas, ir tavo Įstatymas — tiesa.
143 Nors vargas ir skausmas ištiko mane, tavo įsakymai mane žavi.
144 Tavo įsakai teisūs per amžius; padėk man suprasti, idant gyvenčiau.
145 ק Iš visos širdies šaukiu: išklausyk mane, VIEŠPATIE, ir aš paklusiu tavo įstatams!
146 Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane, ir aš laikysiuosi tavo įsakų.
147 Prieš aušrą keliuosi šauktis pagalbos, sudedu viltis į tavo pažadą.
148 Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina, kai svarstau tavo žodį.
149 Kadangi tavo gerumas ištikimas, išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.
150 Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi, nutolę nuo tavo Įstatymo.
151 Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti, ir tavo įsakymai tikri.
152 Seniai apie tavo įsakus patyriau, kad tu juos skyrei būti per amžius.
153 ר Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane, nes aš neužmiršau tavo Įstatymo.
154 Užstok mane ir atpirk, išgelbėk, kaip esi pažadėjęs.
155 Nedorėliai nebus išgelbėti, nes tavo įstatų jie neieško.
156 Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE, tad išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.
157 Turiu daug priešų ir engėjų, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
158 Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi, nes jie nesilaiko tavo žodžių.
159 Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus, tad išgelbėk mane, kaip tinka tavo gerumui.
160 Tiesa — tavo žodžio šerdis, kiekvienas tavo teisus sprendimas tveria amžinai.
161 ש Didžiūnai persekioja mane be priežasties, bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.
162 Mėgaujuosi tavo žodžiu, kaip žmogus paėmęs didelį grobį.
163 Nekenčiu ir bjauriuosi melu, bet myliu tavo Įstatymą.
164 Šlovinu tave kasdien septynis kartus, nes teisūs tavo sprendimai.
165 Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens.
166 Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir vykdau tavo įsakymus.
167 Laikausi tavo įsakų, nepaprastai juos branginu.
168 Laikausi tavo įsakų ir pamokymų, nes tu matai mano kelius.
169 ת Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas; padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.
170 Tepasiekia tave mano maldavimas, išgelbėk mane pagal savo pažadą.
171 Iš mano lūpų veršis šlovės giesmė, nes tu mokai mane savo įstatų.
172 Mano liežuvis giedos apie tavo pažadą, nes teisūs visi tavo įsakymai.
173 Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti, nes pasirinkau tavo įsakus.
174 Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir žaviuosi tavo Įstatymu.
175 Leisk man gyventi ir tave šlovinti, tepalaiko mane tavo sprendimai.
176 Klajoju lyg paklydusi avis; surask savo tarną, nes aš neužmiršau tavo įsakymų.
Psalmynas 23 : 1 – 6
1 Dovydo psalmė. VIEŠPATS — mano Ganytojas, man nieko netrūksta.
2 Žaliose pievose jis mane guldo, prie ramių vandenų gano.
3 Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.
4 Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi. Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas apgins mane.
5 Tu padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje, patepi dosniai mano galvą aliejumi; sklidina mano taurė!
6 Tik gerumas ir ištikimoji meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.
Jokūbo 1 : 1 – 296
1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių išeivijoje.
2 Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.
3 Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę,
4 o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.
5 Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
6 Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.
7 Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties —
8 toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9 Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu,
10 o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
11 Juk pakyla kaitri saulė, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.
12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.
13 Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.
14 Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas.
15 Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.
16 Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai!
17 Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų.
18 Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad būtume tarsi jo kūrinių pirmienos.
19 Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.
20 Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
21 Todėl atsižadėję bet kokios netyrybės bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas.
22 Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.
23 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje.
24 Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo.
25 Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės Įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą.
26 Jei kas mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.
27 Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra rūpintis našlaičiais ir našlėmis jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.
Leave a Reply