Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama karti moteris
Efeziečiams 4 : 31
31 Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.
Patarlių 31 : 1 – 31
1 Masos karaliaus Lemuelio žodžiai. Pamokymas, kurį jam davė jo motina:
2 „Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau! Ne, mano įžadų sūnau!
3 Nedalyk savo stiprybės moterims nė savo jėgų karalių naikintojoms.
4 Vynas — ne karaliams, Lemueli! Ne karaliams gerti vyną, ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą,
5 kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia, ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.
6 Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam, o vyną — žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.
7 Tegeria, teužmiršta savo skurdą ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.
8 Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti, ir dėl skurdžiaus teisių.
9 Atverk burną! Tark teisų nuosprendį, gink vargšus ir beturčius!“
10 א [9] Koks retas radinys — sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
11 ב Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
12 ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
13 ד Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
14 ה Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų.
15 ו Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms.
16 ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
17 ח Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios.
18 ט Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta.
19 י Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.
20 כ Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai.
21 ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
22 מ Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras — jos drabužiai.
23 נ Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
24 ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams.
25 ע Stiprybė ir orumas — jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį.
26 פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio — malonus pamokymas.
27 צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
28 ק Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją:
29 ר „Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“
30 ש Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
31 ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
Hebrajams 12 : 15
15 Žiūrėkite, kad kas nors nenustotų Dievo malonės, kad kokia karti žalinga šaknis neišleistų daigų ir daugelis ja nesusiterštų,
Jokūbo 3 : 1 – 18
1 Mano broliai, nesistenkite daugelis būti mokytojais. Žinokite, kad mūsų laukia griežtesnis teismas.
2 Juk mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną.
3 Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome ir visą jų kūną.
4 Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų genami, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas.
5 Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet moka girtis didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią;
6 ir liežuvis yra ugnis, nedorybės visetas. Liežuvis glūdi tarp mūsų narių, suteršia visą kūną, padega visą gyvenimo ratą, patsai pragaro padegtas.
7 Kiekvieną žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų padermę tramdo ir sutramdo žmonių padermė.
8 O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.
9 Juo šloviname Viešpatį, savo Tėvą, ir juo keikiame žmones, kurie sutverti panašūs į Dievą.
10 Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti!
11 Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį?
12 Argi gali, broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir sūrus vanduo negali duoti saldaus.
13 Kas tarp jūsų išmintingas ir patyręs? Teparodo savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais.
14 Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tai nesigirkite ir nemeluokite tiesai.
15 Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiškas, gyvuliškas ir demoniškas gudrumas.
16 Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai.
17 Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi.
18 O teisumo vaisius sėjamas ramybėje tiems, kurie neša ramybę.
Jokūbo 3 : 14
14 Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tai nesigirkite ir nemeluokite tiesai.
Efeziečiams 5 : 33
33 Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.
Leave a Reply