Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama kalba per daug
Patarlių 10 : 19
19 Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės, o protingo žmogaus kalba santūri.
Patarlių 17 : 28
28 Net kvailys laikomas išmintingu, kai tyli, ir protingu, kai laiku užčiaupia lūpas.
Jokūbo 1 : 19
19 Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti.
Patarlių 29 : 20
20 Ar matei žmogų, skubantį neapgalvotai kalbėti? Iš kvailio galima daugiau tikėtis, negu iš jo!
Patarlių 18 : 2
2 Kvailas žmogus trokšta ne suprasti, o tik pareikšti savo nuomonę.
Mokytojo 9 : 17
17 Išmintingųjų ramiai tartų žodžių paisoma mieliau, negu kvailių valdovo riksmo!
Patarlių 21 : 23
23 Kas sučiaupia burną ir prikanda liežuvį, tas apsaugo save nuo daugelio bėdų.
Psalmynas 141 : 3
3 Pastatyk, VIEŠPATIE, sargybą prie mano burnos, budėtoją prie mano lūpų durų.
Mokytojo 5 : 7
7 Kai kur nors matai vargšų priespaudą, teisių ir teisingumo pažeidimą, nenustebk. Juk kiekvieną pareigūną prižiūri aukštesnis pareigūnas, o virš jų yra dar aukštesni.
Jokūbo 3 : 6
6 ir liežuvis yra ugnis, nedorybės visetas. Liežuvis glūdi tarp mūsų narių, suteršia visą kūną, padega visą gyvenimo ratą, patsai pragaro padegtas.
Mokytojo 5 : 2
2 Kaip slogūs sapnai ateina po didelių rūpesčių, taip kvailą šneką lydi žodžių srautas.
Patarlių 14 : 23
23 Kiekvienas triūsas duoda naudos, vien plepėjimas veda į skurdą.
Patarlių 30 : 32
32 Jeigu buvai toks kvailas, kad įžūliai elgeisi, ar buvai pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok!
Patarlių 13 : 3
3 Kas saugo savo liežuvį, tas apsaugo savo gyvastį, o plepus žmogus prieina liepto galą.
Amoso 5 : 13
13 Tokiu metu protingas žmogus tylės, nes tai blogas metas.
Mato 12 : 36
36 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.
Patarlių 12 : 18
18 Neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo.
Patarlių 15 : 1 – 33
1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį.
2 Išmintingųjų liežuvis dalija išmanymą, o kvailųjų burna lieja kvailumą.
3 Dievo akys yra visur, jos stebi blogus ir gerus žmones.
4 Švelnus liežuvis — gyvybės medis, o suktas — beprotybės versmė.
5 Kvailasis niekina tėvo pamokymą, o kas kreipia dėmesio į pataisą, tas protingas.
6 Gero žmogaus namai pilni išteklių, o nedoro žmogaus uždarbis kupinas rūpesčių.
7 Teisiųjų lūpos sėja išmanymą, o kvailųjų širdis — netiesą.
8 Nedorėlių auka VIEŠPATS bjaurisi, o teisiųjų malda jam patinka.
9 Nedoro žmogaus elgesiu VIEŠPATS bjaurisi, o žmogų, kuris laikosi teisumo reikalavimų, myli.
10 Sunki bausmė laukia žmogaus, kuris atmeta kelią, o kas paniekina taisymą, tas miršta.
11 Šeolas ir Prapulties vieta atviri VIEŠPAČIUI, juo labiau — žmonių širdys!
12 Pašaipūnas nemėgsta būti taisomas, jis nesikreips į išmintinguosius.
13 Laiminga širdis pralinksmina veidą, o kenčianti palaužia dvasią.
14 Protingo žmogaus širdis ieško išmanymo, o kvailųjų burna minta kvailumu.
15 Visos vargšo dienos sunkios, o linksmaširdžio gyvenimas — visada šventė.
16 Geriau turėti mažai ir pagarbiai bijoti VIEŠPATIES, negu būti turtingam ir gyventi be ramybės.
17 Geriau daržovių pietūs su meile, negu riebi jautiena su neapykanta.
18 Karšto būdo žmogus sukelia vaidus, o kantrusis nuramina ginčus.
19 Tinginio kelias apaugęs erškėčiais, o darbštuolio takas — lygus vieškelis.
20 Išmintingas vaikas padaro savo tėvą laimingą, o kvailas žemina savo motiną.
21 Kvailai elgtis smagu tuščiagalviam žmogui, o protingasis eina tiesiu keliu.
22 Be pasitarimo niekais nueina užmojai, o pasitarus su daugeliu jie būna sėkmingi.
23 Žmogui malonu duoti deramą atsakymą, o kaip smagu girdėti tinkamą žodį!
24 Protingą žmogų gyvenimo takas veda aukštyn, nukreipdamas nuo Šeolo gelmių.
25 Išpuikėlių namus VIEŠPATS nugriauna, o našlės nuosavybės ribas sutvirtina.
26 Nedoro žmogaus mintimis VIEŠPATS bjaurisi, o padoriųjų žodžiai jam patinka.
27 Kas iš gobšumo ieško neteisėtos naudos, tas kenkia savo šeimai, o kas nepriima kyšių, tas ilgai gyvens.
28 Teisus žmogus apmąsto, kaip atsakyti, o nedorėlių lūpos išlieja pikta.
29 VIEŠPATS toli nuo nedorėlių, o teisiųjų maldas išklauso.
30 Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia suteikia stiprumo kaulams.
31 Žmogus, kuris įdėmiai išklauso sveiko pamokymo, gyvens tarp išmintingųjų.
32 Kas nepaiso perspėjimo, tas savęs nekenčia, o kas klauso sveiko pamokymo, tas įgyja supratimo.
33 Pagarbi VIEŠPATIES baimė moko išminties: pirma — nusižeminimas, paskui — garbė.
Patarlių 18 : 21
21 Mirtis ir gyvenimas — liežuvio galioje, ir kas su juo sutaria, tas valgys jo vaisius.
Leave a Reply