Apie ką sako Biblija gyvūnai po mirties – Visos Biblijos eilutės apie gyvūnai po mirties

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama gyvūnai po mirties

Mokytojo 3 : 19 – 20
19 Juk žmonių ir gyvulių likimas yra toks pat. Ir vieni, ir kiti miršta, nes turi tą patį gyvybės alsavimą. Žmogus nepranoksta gyvulio, nes visa tai migla.
20 Abu eina į tą pačią vietą, abu yra iš dulkių ir abu į dulkes sugrįžta.

Jobo 12 : 10
10 Jo rankoje visų gyvūnų gyvastis ir kiekvieno žmogaus gyvybės alsavimas.

Mokytojo 12 : 7
7 Dulkės sugrįš į žemę, kur kadaise jos ir buvo, o gyvybės alsavimas — pas Dievą, kuris jį davė.

Izaijo 11 : 6 – 9
6 Tada vilkas viešės pas avinėlį, leopardas guls greta ožiuko. Veršis ir liūtukas maitinsis kartu: juos prižiūrės mažas vaikas.
7 Karvė ir lokė ganysis šalia, kartu gulės jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus kaip jautis.
8 Kūdikis žais prie angies landynės, mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.
9 Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina VIEŠPATIES pažinimo, kaip jūra kupina vandenų.

Luko 3 : 6
6 Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.

Mokytojo 3 : 21
21 Kas žino, ar žmogaus gyvybės alsavimas kyla aukštyn, ar gyvulio gyvybės alsavimas leidžiasi žemyn, į žemę?

Psalmynas 36 : 6
6 VIEŠPATIE, tavo gerumas siekia dangų, tavo ištikimumas — debesis.

Patarlių 12 : 10
10 Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais, o nedorų žmonių širdis žiauri.

Pradžios 1 : 30
30 O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, — maistui visus žaliuosius augalus“. Taip ir įvyko.

Romiečiams 8 : 19 – 26
19 Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai.
20 Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei — ne savo noru, bet pavergėjo valia — su viltimi,
21 kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę.
22 Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina.
23 Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime Dvasios pirmuosius vaisius, ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo.
24 Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis?
25 Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai.
26 O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais.

Jono 3 : 18
18 Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus[11].