Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama greito maisto
Pradžios 1 : 29
29 Dievas tarė: „Štai daviau jums visus visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, vedančius vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas.
Pradžios 9 : 3
3 Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus.
Kunigų 11 : 1 – 47
1 VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas:
2 „Taip kalbėkite izraelitams: ‘Iš visų keturkojų žemėje šiuos gyvulius galite valgyti.
3 Kiekvieną gyvulį, kuris yra skeltanagis ir atrajoja, galite valgyti.
4 Tačiau iš tų, kurie arba tik atrajoja, arba tik yra skeltanagiai, nevalgysite šių: kupranugario, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir yra jums nešvarus,
5 urvinio opšraus, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi ir jis jums nešvarus,
6 kiškio, nes jis, nors ir atrajoja, bet skeltų nagų neturi,
7 kiaulės, nes ji, nors ir yra skeltanagė, bet neatrajoja ir yra jums nešvari.
8 Nei jų mėsos valgysite, nei jų dvėseną liesite; jie jums nešvarūs.
9 Štai ką galite valgyti iš visų vandens gyvūnų. Kas vandenyse — jūroje ar upėje — turi pelekus ir žvynus, tokius galite valgyti.
10 Bet kas neturi pelekų ir žvynų jūroje ar upėje — iš visų rėpliojančių gyvūnų vandenyje ir iš visų kitų gyvūnų, esančių vandenyje, — tokius laikysite pasibjaurėtinais.
11 Laikysite juos pasibjaurėtinais, nevalgysite jų mėsos, bjaurėsitės jų dvėsena.
12 Visa, kas neturi vandenyje pelekų ir žvynų, jums pasibjaurėtina.
13 Iš paukščių[3] laikysite pasibjaurėtinais — jie nebus valgomi, nes pasibjaurėtini — šiuos: erelį, avėdrą, jūrų erelį,
14 sakalą, įvairių rūšių grifus,
15 visų rūšių varnas,
16 strutį, pelėdą, žuvėdrą, įvairių rūšių vanagus,
17 apuoką, kormoraną, ūbaujančią pelėdą,
18 baltąją pelėdą, pelikaną, palšąjį grifą,
19 gandrą, įvairių rūšių garnius, kukutį ir šikšnosparnį.
20 Visi sparnuotieji vabzdžiai, vaikščiojantys keturiomis kojomis, bus jums pasibjaurėtini.
21 Bet iš sparnuotųjų vabzdžių, vaikščiojančių keturiomis kojomis, galite valgyti tuos, kurie turi nariuotas kojas ir gali jomis šokinėti žemėje.
22 Iš jų galite valgyti įvairių rūšių skėrius, įvairių rūšių rijūnus skėrius, įvairių rūšių svirplius ir įvairių rūšių žiogus.
23 Bet visi kiti sparnuoti, keturias kojas turintys vabzdžiai bus jums pasibjaurėtini.
24 Štai kokiais atvejais jūs užsitrauksite nešvarumą. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro,
25 o kas neštų bet kurio jų dvėsenos dalį, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.
26 Gyvuliai, kurie turi nagas, bet nėra skeltanagiai ar neatrajoja, jums yra nešvarūs. Kas paliestų kurį nors iš jų, bus nešvarus.
27 Taip pat ir keturkojai gyvuliai, rėpliojantys letenomis, jums yra nešvarūs. Kas paliestų bet kurio jų dvėseną, bus nešvarus iki vakaro,
28 o kas neštų jų dvėsenos, išsiplaus drabužius ir bus nešvarus iki vakaro. Jie jums nešvarūs.
29 Iš gyvūnų[4], knibždančių žemėje, nešvarūs jums bus šie: kurmis, pelė, įvairių rūšių stambieji driežai,
30 gekonas, sausumos krokodilas, žaliasis driežas, smėlynų driežas ir chameleonas.
31 Šie jums nešvarūs tarp knibždančių gyvūnų. Kas paliestų kurį jų padvėsusį, bus nešvarus iki vakaro.
32 Ir ant ko kuris nors jų padvėsęs nukristų, tas taps nešvarus — ar tai būtų medinis daiktas, ar drabužis, ar kailis, ar ašutinė, ar bet koks daiktas, naudojamas bet kokiam tikslui. Jis turi būti pamerktas į vandenį ir liks nešvarus iki vakaro. Tada jis taps švarus.
33 Jei kas nors jų įkristų į indą iš molio, viskas jo viduje bus nešvaru, ir indą sudaužysite.
34 Bet koks maistas, kurį būtų galima valgyti, bus nešvarus, jei vanduo iš tokio indo ant jo užtikštų; bet koks gėrimas, kurio būtų galima atsigerti, bus nešvarus, jei jis buvo tokiame inde.
35 Viskas, ant ko bet kokia dvėsenos dalis užkristų, bus nešvaru. Krosnis ar viryklė turės būti sudaužyta į šipulius. Jos yra nešvarios ir bus jums nešvarios.
36 O šaltinis ar talpykla, turintys vandens, bus švarūs, bet kas palies dvėseną šaltinyje ar talpykloje, taps nešvarus.
37 Jei tokia dvėsena užkristų ant grūdų sėklos, laikomos sėjai, ji bus švari,
38 bet jei ant sėklos būtų užpilta vandens ir tokia dvėsena užkristų ant jo, ji bus jums nešvari.
39 Jei nugaišo gyvulys, kurio mėsą galite valgyti, kas prisiliestų prie gaišenos, bus nešvarus iki vakaro.
40 Kas užvalgytų gaišenos, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro; ir kas neštų gaišeną, turės išsiplauti drabužius ir bus nešvarus iki vakaro.
41 Visi gyvūnai, knibždantys žemėje, kelia pasibjaurėjimą. Jie nebus valgomi.
42 Kas tik šliaužia pilvu ir kas rėplioja visomis keturiomis ar kas tik turi daug kojų, jokių žemėje knibždančių gyvūnų nevalgysite, nes jie pasibjaurėtini.
43 Neužsitraukite sau pasibjaurėjimo jokiu knibždančiu gyvūnu, nesusiterškite jais savęs ir netapkite per juos nešvarūs,
44 nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. Todėl pašvęskite save ir būkite šventi. Nesuterškite savęs jokiu knibždančiu gyvūnu, kuris rėplioja žeme!
45 Kadangi aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas, jūs būsite šventi, nes aš esu šventas!
46 Tokie tat nuostatai dėl gyvulių, paukščių ir visų gyvūnų, plaukiojančių vandenyse, bei visų gyvūnų, knibždančių žemėje,
47 kad darytumėte skirtumą tarp nešvariųjų ir švariųjų, tarp gyvūnų, kuriuos galima valgyti, ir gyvūnų, kurių negalima valgyti’“.
Pradžios 3 : 1 – 24
1 O žaltys buvo sumanesnis už visus kitus laukinius gyvūnus, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“
2 Moteris atsakė žalčiui: „Sodo medžių vaisius mes galime valgyti.
3 Tik apie vaisių to medžio, kuris sodo viduryje, Dievas sakė: ‘Nuo jo nevalgysite nei jį liesite, kad nemirtumėte!’“
4 Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite!
5 Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“.
6 Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė.
7 Tuomet abiejų akys atsivėrė, ir jiedu suprato esą nuogi. Jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė juosmens aprišalus.
8 Išgirdę VIEŠPATĮ Dievą vaikščiojantį sode pavakario vėjeliui dvelkiant, žmogus ir jo žmona pasislėpė nuo VIEŠPATIES Dievo veido tarp sodo medžių.
9 Bet VIEŠPATS Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: „Kur tu?“
10 Jis atsiliepė: „Išgirdau tave vaikščiojantį sode ir nusigandau, nes buvau nuogas; todėl pasislėpiau“.
11 [Dievas] jo klausė: „Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“
12 Žmogus atsakė: „Moteris, kurią man davei būti su manimi, davė man vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau“.
13 VIEŠPATS Dievas kreipėsi į moterį: „Kodėl taip padarei?“ Moteris atsakė: „Žaltys mane apgavo, aš ir valgiau“.
14 VIEŠPATS Dievas tarė žalčiui: „Kadangi tu tai padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas.
15 Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos; ji trupins tau galvą, o tu kirsi jai į kulną“.
16 O moteriai jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme gimdysi vaikus, bet aistringai geisi savo vyro, o jis valdys tave“.
17 O žmogui jis tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį buvau tau įsakęs: ‘Nuo jo nevalgysi!’ — tebūna už tai prakeikta žemė; triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas.
18 Erškėčius ir usnis ji tau želdins, maitinsiesi laukų augalais.
19 Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“
20 Žmogus pavadino savo žmoną Ieva[4], nes ji buvo visų gyvųjų motina.
21 VIEŠPATS Dievas padarė drabužius iš kailių žmogui bei jo žmonai ir aprengė juos.
22 Tuomet VIEŠPATS Dievas tarė: „Tik pažiūrėk! Žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, žinantis gera ir pikta. Kad tik jis kartais neištiestų rankos, nepasiimtų ir nuo gyvybės medžio, nevalgytų ir negyventų amžinai!“
23 Todėl VIEŠPATS Dievas išsiuntė jį iš Edeno sodo dirbti žemės, iš kurios buvo paimtas.
24 Išvaręs žmogų, jis pastatė į rytus nuo Edeno sodo kerubus ir liepsna švytruojantį kalaviją kelio prie gyvybės medžio saugoti.
Leave a Reply