Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama gindamas Dievą
2 Timotiejui 3 : 14 – 16
14 O tu laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs, žinodamas, iš kokių žmonių esi išmokęs.
15 Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi.
16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui,
Jobo 36 : 12
12 Bet jei nepaklauso, žūva nuo kalavijo ir miršta nieko nesuvokę.
Luko 15 : 1 – 32
1 Pas Jėzų rinkdavosi visokie muitininkai ir nusidėjėliai jo pasiklausyti.
2 O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“.
3 Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą:
4 „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?!
5 Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių
6 ir sugrįžęs namo susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!’
7 Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti.
8 Arba kuri moteris, turėdama dešimtį drachmų ir vieną pametusi, neužsidega žiburio, nešluoja namų ir rūpestingai neieško, kolei suranda?
9 Radusi ji susivadina drauges bei kaimynes ir sako: ‘Džiaukitės su manimi, nes radau drachmą, kurią buvau pametusi’.
10 Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“.
11 Jis kalbėjo toliau: „Vienas žmogus turėjo du sūnus.
12 Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą.
13 Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten palaidai gyvendamas išeikvojo savo lobį.
14 Kai viską išleido, toje šalyje kilo baisus badas, ir jis pradėjo stokoti.
15 Tada nuėjo pas vieną šalies gyventoją ir stojo jam tarnauti. Tasai jį pasiuntė į laukus kiaulių ganyti.
16 Jis geidė prikimšti pilvą bent ankščių jovalo, kurį ėdė kiaulės, tačiau nė to jam neduodavo.
17 Tada susimąstė ir tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado!
18 Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: Tėve, nusidėjau dangui ir tau.
19 Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!’
20 Jis pasiryžo ir iškeliavo pas tėvą. Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo.
21 O sūnus prabilo: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau. Nebesu vertas vadintis tavo sūnumi…’
22 Bet tėvas įsakė tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas!
23 Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Puotaukime, linksminkimės!
24 Juk šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis.
25 Tuo metu vyresnysis sūnus buvo laukuose. Eidamas namo ir prisiartinęs prie sodybos, išgirdo muziką ir šokius.
26 Jis pasišaukė tarną ir paklausė, kas čia dedasi.
27 Tas jam atsakė: ‘Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas liepė papjauti nupenėtą veršį, kad sulaukė jo sveiko’.
28 Tada šis supyko ir nenorėjo eiti namo. Tėvas išėjęs pradėjo vadinti jį vidun.
29 O jis atkirto tėvui: ‘Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekada tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto nesi davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais.
30 Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį turtą su kekšėmis, tu tuojau jam papjovei nupenėtą veršį’.
31 Tėvas atsakė: ‘Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas mano, yra ir tavo.
32 Bet reikėjo puotauti bei linksmintis, nes tavo brolis buvo miręs ir vėl atgijo, buvo žuvęs ir atsirado’“.
Jobo 36 : 1 – 33
1 Paskui Elihuvas tęsė kalbą sakydamas:
2 „Pakęsk mane dar šiek tiek, pamokysiu tave, nes dar turiu šį tą pasakyti Dievo vardu.
3 Savo žinojimą atsinešu iš toli ir pateisinsiu savo Kūrėją.
4 Iš tikrųjų mano žodžiai — ne melas; prieš save matote žmogų, kuris tikrai žino.
5 Štai Dievas yra galingas, bet neniekina nė vieno; jis galingos jėgos ir širdies.
6 Nedorėliui gyventi jis neleidžia, bet kenčiantiems yra teisingas.
7 Nuo teisiųjų jis nenugręžia akių, į sostą su karaliais juos amžiams sodina ir išaukština juos.
8 Įsipainiojusiems į grandines ir skausmo pinklių pagautiems
9 jis parodo, ką jie padarė — ir kaip nusikalto įžūliai pasielgę.
10 Jis atveria jų ausis perspėjimo žodžiui, įsako jiems gręžtis nuo pikta.
11 Jeigu paklauso ir jam tarnauja, savo dienas jie užbaigia laimingai ir savo metus prabangiai.
12 Bet jei nepaklauso, žūva nuo kalavijo ir miršta nieko nesuvokę.
13 Nedorieji tik tūžta širdyje, kai jis ištinka juos, ir pagalbos nesišaukia.
14 Jie miršta dar savo jaunystėje, baigdami gyvenimą tarp apeigoms skirtų kekšių[15].
15 Bet kenčiantįjį Dievas išgelbsti per jo kančią ir jo ausį atveria per nelaimę.
16 Ir tave jis viliojo iš nežinios nasrų į erdvią vietą, kur niekas nevaržo, o stalas nukrautas geriausiais valgiais.
17 Bet jei tu spręsi kaip nedorėlis, patį tave ištiks teismas ir teisingumas.
18 Saugokis, kad nebūtum pertekliaus suviliotas ir kyšių dydis tavęs neišvestų iš kelio.
19 Argi ištikus bėdai tau padės tavo turtai ir visos galingos pastangos?
20 Nelauk, kad ateitų naktis, kai tautos staiga pranyks.
21 Saugokis, kad nesigręžtum į pikta! Juk dėl to turėjai kentėti skausmą.
22 Atmink, kokia didinga Dievo galybė! Kas gali taip pamokyti, kaip daro jis?
23 Kas gali pasakyti Dievui, kaip elgtis, arba prikišti jam: ‘Tu neteisingai pasielgei’?
24 Atmink, kad turi šlovinti jo darbus, apie kuriuos mirtingieji giedojo giesmes.
25 Visa žmonija mato Dievo darbus, kiekvienas žvelgia į jį iš toli.
26 Iš tikrųjų Dievas — didis, ir viršija mūsų pažinimą; jo metų skaičius neištiriamas.
27 Juk savo buveinėje jis sukuria vandens lašus, ir iš gausybės jie susiburia į lietų,
28 kurį debesys gausiai išlieja ant mirtingųjų.
29 Ar gali kas suprasti debesų išskleidimą ir perkūno griausmus iš jo buveinės?
30 Štai jis žaibuoja per visą padangę, jūros gelmės yra jo sostas.
31 Juk taip jis maitina[16] tautas ir parūpina apsčiai maisto.
32 Savo rankose jis laiko žaibą, nurodo jam, kur trenkti.
33 Už jį kalba jo perkūnija ir uždega pyktį dėl nedorybės.
1 Timotiejui 3 : 14 – 16
14 Rašau tau apie šiuos dalykus, nors turiu viltį greit atvykti pas tave;
15 jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama.
16 Ir kaip visi sutinka, didis yra maldingumo slėpinys: Jis apsireiškė kūne, buvo Dvasios pateisintas, pasirodęs angelams, paskelbtas pagonims, įtikėtas pasaulyje ir paimtas į šlovę.
Leave a Reply