Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama finansines problemas
Filipiečiams 4 : 19
19 O mano Dievas iš savo turtų gausos Kristuje Jėzuje šlovingai patenkins visas jūsų reikmes.
1 Jono 2 : 15 – 17
15 Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,
16 nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
17 Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
Mato 6 : 33
33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
Malachijo 3 : 10
10 Atneškite visą dešimtinę į sandėlį, kad būtų maisto mano Namuose, ir taip mane išmėginkite, — sako Galybių VIEŠPATS. — Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima.
Patarlių 3 : 9
9 Gerbk VIEŠPATĮ viskuo, ką turi, visomis savo derliaus pirmienomis;
Apaštalų darbų 20 : 35
35 Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Palaimingiau duoti negu imti’[22]“.
Psalmynas 23 : 1
1 Dovydo psalmė. VIEŠPATS — mano Ganytojas, man nieko netrūksta.
Jeremijo 29 : 11
11 Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, — tai VIEŠPATIES žodis, — dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį.
Psalmynas 37 : 25 – 26
25 נ Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau nei Dievo palikto teisiojo, nei jo vaikų, prašančių duonos.
26 Teisusis visada dosniai kitiems duoda ir skolina, o jo vaikai yra tikra palaima.
2 Korintiečiams 9 : 7
7 Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.
Patarlių 22 : 7
7 Turtuolis valdo vargšus, o kas skolinasi, tas tampa skolintojo vergu.
Luko 16 : 11
11 Tad jei jūs nepasirodėte patikimi, tvarkydami neteisingąją Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes?!
Luko 14 : 28
28 Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti?
Patarlių 13 : 22
22 Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams, o nusidėjėlio turtas skiriamas teisiajam.
Patarlių 21 : 20
20 Išmintingas žmogus palieka namie brangaus lobio ir aliejaus, bet kvailys netrunka juos išeikvoti.
Psalmynas 4 : 1
1 Choro vadovui. Su styginiais instrumentais. Dovydo psalmė.
Skaičių 6 : 24
24 VIEŠPATS telaimina ir tesaugo tave!
Jono 3 : 16
16 Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Agėjo 2 : 8
8 Mano yra sidabras ir mano yra auksas, — tai Galybių VIEŠPATIES žodis. —
Apaštalų darbų 4 : 1 – 360
1 Jiems dar kalbant miniai, atėjo kunigų, šventyklos apsaugos viršininkas ir sadukiejų.
2 Jie labai pyko, kodėl apaštalai moko žmones ir skelbia mirusiųjų prisikėlimą Jėzaus pavyzdžiu.
3 Todėl jie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, nes jau buvo vakaras.
4 Vis dėlto daug žmonių, išgirdusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų padaugėjo maždaug iki penkių tūkstančių.
5 Kitą dieną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, seniūnai ir Rašto aiškintojai,
6 taip pat vyriausiasis kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės.
7 Pasistatę apaštalus viduryje, jie paklausė: „Kokia galia ar kieno vardu jūs tai padarėte?“
8 Tada Petras, Šventosios Dvasios įkvėptas, jiems atsakė: „Tautos vadovai ir seniūnai!
9 Jeigu dėl gero darbo ligoniui šiandien mus tardote, kaip jis buvo išgydytas,
10 tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.
11 Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu.
12 Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“.
13 Matydami Petrą ir Joną drąsiai kalbant ir patyrę, kad tai paprasti, nemokyti žmonės, jie labai stebėjosi; jie atpažino juos buvus kartu su Jėzumi, bet,
14 žiūrėdami į stovintį su apaštalais išgydytąjį, neturėjo ką sakyti priešais.
15 Tuomet liepė jiems pasišalinti iš teismo tarybos, o patys ėmė tartis:
16 „Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams aiškiai žinomas jų padarytas stebuklas, ir mes to negalime nuneigti.
17 Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie niekam nekalbėtų tuo vardu“.
18 Ir vėl juos pasišaukę, jie prisakė, kad šiukštu neskelbtų bei nemokytų Jėzaus vardu.
19 Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisu Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo!
20 Juk mes negalime tylėti apie tai, ką esame matę ir girdėję“.
21 Prigrasinę jie paleido juos, nes nerado už ką bausti. Be to, jie bijojo žmonių, nes visi garbino Dievą už įvykusį stebuklą.
22 Žmogui, kuris taip stebuklingai išgijo, buvo keturiasdešimt metų su viršum.
23 Paleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems buvo sakę aukštieji kunigai ir seniūnai.
24 Išklausę visi vieningai pakėlė į Dievą balsus ir taip meldėsi: „Valdove, tu sutvėrei dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra.
25 Tu esi taręs per Šventąją Dvasią mūsų tėvo, savo tarno Dovydo lūpomis: Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia?
26 Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir jo Mesiją.
27 Taip, šitame mieste iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio gentimis prieš tavo šventąjį tarną Jėzų, kurį tu patepei,
28 kad įvykdytų, ką tavo galia[4] ir valia buvo iš anksto nusprendusi.
29 O dabar, Viešpatie, atkreipk akis į jų grasinimus ir suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį.
30 Ištiesk savo ranką, kad tavo šventojo tarno Jėzaus vardu būtų išgydoma ir daromi ženklai bei stebuklai“.
31 Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį.
32 Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra.
33 Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa.
34 Tarp jų nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, parduodavo juos, gautus pinigus
35 sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
36 Juozapas, apaštalų pramintas Barnabu (tai reiškia „Paguodos sūnus“), buvo levitas, kilęs iš Kipro.
37 Jis turėjo žemės sklypą. Tą pardavęs, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.
Leave a Reply