Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama eutanazija
1 Korintiečiams 6 : 19 – 20
19 Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?
20 Iš tiesų esate brangiai nupirkti. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!
Mokytojo 3 : 1 – 2
1 Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.
2 Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
Išėjimo 20 : 13
13 Nežudysi.
Mokytojo 7 : 17
17 Neperdėk, būdamas nedoras, ir nebūk kvailas. Kam gi turėtumei mirti prieš laiką?
Pradžios 9 : 6
6 Kas pralieja žmogaus kraują, to kraują taip pat pralies žmogus, nes pagal savo paveikslą Dievas sukūrė žmogų.
Mokytojo 8 : 8
8 Kaip žmogus negali suvaldyti vėjo ar pasilaikyti gyvybės alsavimo, taip jis negali nustatyti savo mirties dienos. Tas mūšis neišvengiamas, o nedorumas bejėgis išgelbėti savo šeimininką.
1 Korintiečiams 3 : 16 – 17
16 Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?
17 Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla — tai jūs!
Hebrajams 9 : 27
27 Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą,
Mokytojo 3 : 1 – 3
1 Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.
2 Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
3 Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti.
1 Korintiečiams 10 : 13
13 Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti.
Romiečiams 5 : 3 – 5
3 Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę,
4 ištvermė — išmėgintą dorybę, išmėginta dorybė — viltį.
5 O viltis neapgauna, nes Dievo meilė išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.
Mato 10 : 28
28 Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.
Jobo 1 : 21
21 jis tarė: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas sugrįšiu ten[2]; VIEŠPATS davė, VIEŠPATS ir atėmė! Tebūna pašlovintas VIEŠPATIES vardas!“
Pradžios 9 : 5 – 6
5 Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę, reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių — iš kiekvieno už artimo kraują — reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę.
6 Kas pralieja žmogaus kraują, to kraują taip pat pralies žmogus, nes pagal savo paveikslą Dievas sukūrė žmogų.
1 Samuelio 31 : 4 – 5
4 Tuomet Saulius tarė savo ginklanešiui: „Išsitrauk iš makštų kalaviją ir nudurk mane, kad neapipjaustytieji nenudurtų manęs ir neišjuoktų“. Bet ginklanešys tai daryti atsisakė, nes buvo siaubo apimtas. Tad Saulius pačiupo savo paties kalaviją ir krito ant jo.
5 Ir ginklanešys, matydamas Saulių mirusį, krito ant savo kalavijo ir mirė su juo.
2 Korintiečiams 4 : 17
17 O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę.
2 Korintiečiams 12 : 9
9 Bet man jis atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume“. Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje.
Romiečiams 12 : 1
1 Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą.
Mato 11 : 28
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!
Mokytojo 3 : 1 – 232
1 Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.
2 Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.
3 Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti.
4 Laikas verkti ir laikas juoktis, laikas gedėti ir laikas šokti.
5 Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti, laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti.
6 Laikas ieškoti ir laikas pamesti, laikas laikyti ir laikas išmesti.
7 Laikas perplėšti ir laikas susiūti, laikas tylėti ir laikas kalbėti.
8 Laikas mylėti ir laikas nekęsti, laikas karui ir laikas taikai.
9 Tad kokia nauda dirbančiajam iš jo triūso?
10 Stebėjau užsiėmimus, kuriais užsiimti žmonėms Dievas lėmė.
11 Visa, ką jis daro, tinkama tam laikui. Be to, jis įdiegė amžinybę į jų širdį, bet žmogus negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro.
12 Taip suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip būti laimingam ir patirti malonumo savo gyvenime.
13 Iš tikrųjų, kai žmogus gali valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo, tai Dievo dovana.
14 Suvokiau, kad visa, ką Dievas daro, išliks amžinai: nieko negalima prie to pridėti, nieko negalima iš to atimti. Taip Dievas veikia, kad žmonės jaustų jam pagarbą.
15 Tai, kas jau buvo, vyksta dabar; tai, kas dar turi būti, jau seniai yra buvę. Dievas pasirūpina tuo, kas reikalauja jo dėmesio.
16 Be to, mačiau po saule, kad vietoj teisingumo buvo nedorybė ir vietoj teisumo buvo nedorybė.
17 Širdyje sau tariau: „Ir teisuolį, ir nedorėlį teis Dievas, nes kiekvienam reikalui ir kiekvienam įvykiui skirtas laikas“.
18 Tada apie žmones širdyje sau tariau: „Tai Dievas juos ištirs ir parodys, kad viduje jie tik gyvuliai“.
19 Juk žmonių ir gyvulių likimas yra toks pat. Ir vieni, ir kiti miršta, nes turi tą patį gyvybės alsavimą. Žmogus nepranoksta gyvulio, nes visa tai migla.
20 Abu eina į tą pačią vietą, abu yra iš dulkių ir abu į dulkes sugrįžta.
21 Kas žino, ar žmogaus gyvybės alsavimas kyla aukštyn, ar gyvulio gyvybės alsavimas leidžiasi žemyn, į žemę?
22 Tad suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip rasti pasitenkinimo savo užsiėmime, nes tai jo dalia. Kas įgalins jį pamatyti, kas bus po jo?
Leave a Reply