Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama būdamas dviveidis
Psalmynas 1 : 1 – 6
1 Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais,
2 bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį.
3 Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.
4 Nedorėliai — ne tokie! Jie kaip vėjo blaškomi pelai!
5 Todėl nedorėliai teisme neatsilaikys, nei nusidėjėliai — teisiųjų sueigoje,
6 nes VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią, o nedorėlių kelias veda į pražūtį.
Mato 5 : 8
8 Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.
1 Petro 5 : 8 – 9
8 Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti.
9 Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pat kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams visame pasaulyje.
Psalmynas 24 : 4
4 Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra, kuris netrokšta tuštybių ir apgaulingai neprisiekinėja artimui.
Mato 23 : 12
12 Mat kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.
1 Timotiejui 3 : 8
8 Taip pat ir diakonai privalo būti garbingi vyrai, ne dviliežuviai, ne besaikiai vyno gėrovai, ne geidžiantys nešvaraus pelno,
Jokūbo 4 : 1 – 6
1 Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose.
2 Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote.
3 Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote — tik savo įnoriams patenkinti.
4 Jūs, svetimautojos! Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku.
5 Gal manote, kad Raštas veltui sako: „Pavydulingai trokšta jis dvasios, kurią apgyvendino mumyse“?
6 Bet jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sakoma: Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę.
Išėjimo 20 : 16
16 Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
Mato 23 : 1 – 39
1 Anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius:
2 „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai.
3 Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro.
4 Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
5 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus.
6 Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,
7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’[43].
8 O jūs nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai.
9 Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje.
10 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus.
11 Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas.
12 Mat kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.
13 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate.[44]
14
15 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.
16 Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: ‘Jei kas prisiektų šventove, tai nieko, o jei kas prisiektų šventovės auksu, tai jis įsipareigoja’.
17 Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis — auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą?
18 Arba, anot jūsų: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas’.
19 Akli! Kas gi didesnis — atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?
20 Todėl, kas prisiekia aukuru, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta,
21 o kas prisiekia šventove, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena.
22 Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi.
23 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti!
24 Aklieji vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį…
25 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesivaldymo.
26 Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė!
27 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.
28 Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.
29 Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų paminklus
30 ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’.
31 Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai.
32 Pripildykite gi savo tėvų saiką!
33 Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!
34 Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto aiškintojų. Vienus jų jūs užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto,
35 kad ant jūsų kristų visas nekaltas kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo[45] sūnaus Zacharijo, kurį jūs nužudėte tarp šventovės ir aukuro.
36 Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą.
37 Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
38 Štai jūsų namai bus jums palikti tušti.
39 Taigi aš jums sakau: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol netarsite: Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“
Efeziečiams 6 : 11 – 18
11 Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas.
12 Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.
13 Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti.
14 Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais
15 ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją.
16 Visais atvejais pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles.
17 Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį.
18 Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius
Jokūbo 4 : 14
14 jūs juk nežinote, kas jūsų rytoj laukia! Ir kas gi jūsų gyvybė? Esate garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.
Jeremijo 5 : 2
2 Nors jie ir sakytų: ‘Kaip gyvas VIEŠPATS!’ — jų priesaika būtų kreiva“.
Jokūbo 3 : 17
17 Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi.
Jokūbo 1 : 6 – 8
6 Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.
7 Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties —
8 toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
Filipiečiams 2 : 3 – 4
3 Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save
4 ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
1 Petro 2 : 22 – 24
22 Jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nerasta klastos.
23 Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.
24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus[1], kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.
Hebrajams 13 : 7
7 Atsiminkite savo vadovus, kurie jums paskelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo pabaigą, sekite jų tikėjimu.
1 Jono 2 : 15 – 17
15 Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,
16 nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
17 Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
Patarlių 28 : 1 – 28
1 Nedorėlis bėga, nors niekas jo nesiveja, o teisusis drąsus kaip liūtas.
2 Kai kraštas maištauja, jame daug valdovų; tik su protingu ir patyrusiu žmogumi bus saugu.
3 Nedoras žmogus, engiantis beturčius, yra kaip siaubingas lietus, naikinantis derlių.
4 Kas laužo Įstatymą, tas giria nedorėlį, o kas laikosi Įstatymo, tas jam priešinasi.
5 Blogi žmonės nesupranta, ką reiškia teisingumas, o tie, kurie ieško VIEŠPATIES, supranta viską.
6 Geriau vargšas, kuris dorai gyvena, negu nesąžiningas turtuolis.
7 Protingas vaikas laikosi Įstatymo, o bendraująs su lėbautojais daro gėdą savo tėvui.
8 Kas kraunasi turtus lupikavimu ir palūkanomis, tas kaupia juos vargšų globėjo naudai.
9 Kai žmogus nusisuka nenorėdamas klausyti Įstatymo, net jo malda tampa pasibjaurėtina.
10 Žmogus, kuris veda dorus žmones į blogą kelią, pats įpuls į savo duobę, o nekaltieji gaus didelį paveldą.
11 Turtuolis gudrus savo akyse, bet įžvalgus beturtis jį kiaurai permato.
12 Kai dori žmonės vyrauja, viskas puiku, kai nedorėliai paima viršų, žmonės bėga slėptis.
13 Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo.
14 Laimingas žmogus, visada pagarbiai bijantis [Dievo], o kas užkietina savo širdį, tas patenka į nelaimę.
15 Kaip riaumojantis liūtas ir raji meška yra nedoras vargingos tautos valdovas.
16 Valdovas, kuriam trūksta supratimo, nuožmiai engia, o tas, kuris bjaurisi neteisinga nauda, ilgai gyvens.
17 Žmogus, vejamas dėl kraujo kaltės, bėgs iki kapo; tenepadeda jam niekas.
18 Kas dorai elgiasi, tas saugus, o kas eina kreivais keliais, tas įpuola į kapą.
19 Kas dirba savo žemę, tas turės duonos iki soties, o kas vaikosi vėjų, tas kęs neišbrendamą skurdą.
20 Patikimą žmogų lydi gausi palaima, o kas skuba pralobti, tas neliks be kaltės.
21 Negera būti šališkam, tačiau net už duonos riekę žmogus nusikalsta.
22 Šykštuolis skuba pralobti ir nežino, kada jį užklups skurdas.
23 Kas pataiso žmogų, tas galiausiai susilauks daugiau padėkos negu tas, kuris jam meilikauja liežuviu.
24 Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir sako: „Tai ne nuodėmė!“ — tas plėšikų sėbras.
25 Šykštuolis sukelia ginčus, o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tam seksis.
26 Kas pasitiki savo protu, tas kvailys, o kas gyvena pagal išmintį, tas saugus.
27 Kas duoda vargšui, tas pats nieko nestokos, o kas užmerkia akis, tas bus labai iškeiktas.
28 Kai nedorėliai paima viršų, žmonės bėga slėptis, o kai jie pražūva, teisieji vėl klesti.
Leave a Reply