Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama bučiuojasi
Psalmynas 85 : 10
10 Tikrai jo išgelbėjimas ranka pasiekiamas tiems, kurie jo pagarbiai bijo, kad jo šlovė pasiliktų mūsų krašte.
Kolosiečiams 3 : 5
5 Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė.
Luko 7 : 45
45 Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų.
1 Korintiečiams 6 : 18
18 Sergėkitės ištvirkimo! Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkaujantis nusideda savo kūnui.
Mato 6 : 33
33 Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
Patarlių 27 : 6
6 Draugo smūgiai siekia gero, o priešo bučiniai — kaip peiliai.
Romiečiams 8 : 8
8 Kas gyvena kūniškai, negali patikti Dievui.
Galatams 5 : 16
16 Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams.
Hebrajams 13 : 4
4 Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.
1 Tesalonikiečiams 4 : 3 – 5
3 Tokia gi Dievo valia — jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo svetimavimo!
4 Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą[1] šventai ir pagarbiai,
5 nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo.
Rūtos 1 : 14
14 Orpa atsisveikindama pabučiavo anytą, o Rūta liko prisirišusi prie jos.
Jokūbo 2 : 9
9 bet jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę ir esate Įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai.
Luko 7 : 36 – 50
36 Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo.
37 Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir
38 verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.
39 Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, — kad ji nusidėjėlė!“
40 O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti“. Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“
41 „Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas — penkiasdešimt.
42 Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?“
43 Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota“. Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei“.
44 Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji suvilgė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais.
45 Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų.
46 Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas.
47 Todėl aš tau sakau: jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“.
48 O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės“.
49 Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“
50 O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“
Mato 5 : 27 – 28
27 Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk!
28 O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.
Efeziečiams 5 : 3
3 Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip dera šventiesiems;
Romiečiams 5 : 8
8 O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.
Romiečiams 8 : 1
1 Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje.
1 Samuelio 20 : 41
41 Berniukui vos nuėjus, Dovydas pakilo iš savo slaptavietės prie akmens. Jis puolė kniūbsčias ant žemės ir tris kartus žemai nusilenkė. Pasibučiavę jiedu drauge verkė. Dovydas verkė ilgiau.
Efeziečiams 4 : 1 – 32
1 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.
2 Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę,
3 uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiu.
4 Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį.
5 Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.
6 Vienas Dievas ir Tėvas visiems, virš visų, per visus ir visuose.
7 O kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą.
8 Todėl pasakyta: Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius ir davė žmonėms dovanų [1].
9 Ką reiškia jis pakilo, jeigu ne tai, kad jis ir nusileido į žemesniąsias sritis žemėje.
10 O tasai, kuris nužengė, yra tas pats, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa pripildytų.
11 Tai jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,
12 idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui,
13 kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tapsime tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką,
14 kad nebebūtume maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius.
15 Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, — Kristuje.
16 Iš jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairiais ryšiais, savaip veikiant kiekvienai daliai, auga ir save patį stato meilėje.
17 Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės.
18 Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui dėl savo širdies užkietėjimo.
19 Jie surambėjo ir pasidavė juslingumui, godžiai ieškodami visokių netyrų pasitenkinimų.
20 Bet jūs juk ne šito išmokote apie Kristų!
21 Jūs juk apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje:
22 privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,
23 atnaujinti savo proto dvasią,
24 apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
25 Tad, pametę melus, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai.
26 Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!
27 Ir nepalikite vietos velniui.
28 Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso, dirbdamas savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.
29 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams.
30 Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai.
31 Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.
32 Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.
Romiečiams 5 : 12
12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.
Leave a Reply