Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama audra
Luko 8 : 23 – 25
23 Mokiniams irkluojant Jėzus užmigo. Ežere pakilo viesulas. Bangos ėmė semti valtį, ir visi atsidūrė pavojuje.
24 Tuomet pripuolę mokiniai ėmė žadinti Jėzų, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, žūvame!“ Atsikėlęs jis sudraudė vėją ir bangas. Jie nurimo, stojo tyla.
25 O Jėzus paklausė juos: „Kurgi jūsų tikėjimas?!“ Mokiniai išsigandę ir nustebę kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!“
Izaijo 25 : 4
4 Silpnieji ir bejėgiai bėgo prie tavęs, ir tu buvai vargšų prieglauda varge, pastogė nuo lietaus, paunksmė nuo kaitros. Nors žiauriųjų siautulys — kaip žiemos liūtis,
Izaijo 45 : 1 – 25
1 Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam, kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas ir nuginkluotų karalius, kad atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti:
2 „Aš pats žygiuosiu pirma tavęs ir sulyginsiu kalvas. Vario duris sutrupinsiu, nukaposiu geležies skląsčius.
3 Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas, kad žinotumei, jog aš VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuris šaukia tave vardu.
4 Dėl Jokūbo, savo tarno, dėl Izraelio, savo išrinktojo, pašaukiau tave vardu, teikdamas tau garbę, nors tu manęs ir nepažinojai.
5 Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito; be manęs nėra dievo! Aš — tas, kuris tave apginkluoja, nors tu manęs ir nepažįsti,
6 kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma, jog kito be manęs nėra. Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito!
7 Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas; aš, VIEŠPATS, visa tai padarau.
8 Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tesuželdo teisumą! Aš, VIEŠPATS, tai padariau.
9 Vargas tam, kuris bylinėjasi su savo Kūrėju, būdamas šukė tarp žemės šukių! Argi molis sako puodžiui: ‘Ką tu iš manęs darai?’ arba: ‘Tavo dirbinys neturi ąsos’?
10 Vargas kūdikiui, kuris sako tėvui: ‘Ką gimti tu pašauki?’ arba motinai: ‘Ką tu gimdai?’“
11 Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Šventasis ir Kūrėjas: „Ar man priekaištausite dėl mano vaikų likimo ir nurodysite, koks turi būti mano rankų darbas?
12 Aš sukūriau žemę, žmoniją sukūriau žemėje. Dangus savo rankomis išskleidžiau, suteikiau darną visoms jų galybėms.
13 Aš jį[38] dėl teisumo pergalės išjudinau, visus kelius jam padariau lygius. Ne dėl algos ar dovanų jis mano miestą atstatys ir mano tremtinius išlaisvins“, — sako Galybių VIEŠPATS.
14 Taip kalba VIEŠPATS: „Egipto turtai, Kušo prekės ir aukštaūgiai Sebos žmonės ateis pas tave ir tau priklausys. Paskui tave jie eis grandinėmis apkalti, parpuls priešais tave maldaudami: ‘Tik su jumis yra Dievas, niekur kitur! Kitų dievų nėra!’
15 Tikrai tu esi pasislėpęs Dievas, Izraelio Dieve, Išvaduotojau!
16 Gėda ir nemalonė kris ant jų visų; stabų dirbėjai pražus nemalonėje.
17 Izraeli, tu VIEŠPATIES išvaduotas amžinu išganymu! Gėda ir nemalonė niekada nekris ant jūsų per amžių amžius.“
18 Taip kalba VIEŠPATS, kuris sukūrė dangų, jis, Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, davė jai pradžią, jis, kuris nesukūrė jos dykos, bet padarė gyvenamą: „Aš esu VIEŠPATS, ir be manęs nėra kito!
19 Nekalbėjau nei paslapčiomis, nei iš buveinės tamsybės šalyje ir Jokūbo palikuonims nesakiau: ‘Ieškokite manęs dykvietėje’. Aš, VIEŠPATS, apreiškiu teisumą, paskelbiu, kas dora.
20 Susirinkite ir ateikite, prieikite arčiau, tautų likučiai! Neišmano nieko tie, kurie nešiojasi stabus iš medžio ir meldžiasi dievui, negalinčiam išgelbėti.
21 Eikite šen, drauge pasitarę, ir pasakykite, kas paskelbė tai kadaise, išpranašavo tai iš anksto? Argi ne aš, VIEŠPATS, be kurio nėra kito dievo? Tik aš vienas — teisingas ir išvaduojantis Dievas!
22 Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes aš Dievas, ir kito nėra!
23 Prisiekiau savimi, mano lūpos ištarė tiesą, neatšaukiamą žodį: ‘Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane, manimi prisieks kiekvienas liežuvis’.
24 Man sakys: ‘Tik per VIEŠPATĮ rasime pergalę ir jėgą’. Gėdydamiesi ateis pas jį visi, kurie ant jo niršta.
25 Tik per VIEŠPATĮ visi Izraelio palikuonys ras teisumą ir šlovę“.
Jono 6 : 35
35 Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.
Jono 10 : 1 – 42
1 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.
2 O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas.
3 Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda.
4 Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.
5 Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.
6 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.
7 O Jėzus kalbėjo toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš — avių vartai.
8 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys.
9 Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras.
10 Vagis ateina tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.
11 Aš — gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.
12 Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko.
13 Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
14 Aš — gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane,
15 kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę.
16 Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
17 Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau.
18 Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo“.
19 Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.
20 Daugelis sakė: „Jis velnio apsėstas ir šėlsta. Kam jo klausote?“
21 Kiti tvirtino: „Tai ne apsėstojo kalbos. Argi gali velnias atverti neregiams akis?!“
22 Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema.
23 Jėzus vaikščiojo šventykloje po Saliamono stoginę.
24 Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“
25 Jėzus jiems atsakė: „Aš jums pasakiau, tik jūs netikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.
26 Bet jūs netikite, nes jūs — ne manosios avys.
27 Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28 Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29 Tėvas, kuris man jas davė[14], yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos.
30 Aš ir Tėvas esame viena“.
31 Ir vėl žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį užmušti.
32 O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“
33 Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“.
34 Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: Aš tariau: jūs esate dievai!?
35 Taigi [Įstatymas] vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas.
36 Tad kaip jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: ‘Tu piktžodžiauji’, — kai jis pareiškė: ‘Aš — Dievo Sūnus!’?
37 Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi!
38 O jeigu darau ir manimi netikite, tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame“.
39 Jie dar kartą mėgino jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų.
40 Jėzus vėl pasitraukė į Užjordanę, kur anksčiau krikštijo Jonas, ir apsistojo tenai.
41 Daugelis ėjo pas jį ir kalbėjo: „Jonas, tiesa, nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis pasakė apie šitą žmogų, buvo teisybė“.
42 Ir daugelis įtikėjo jį tame krašte.
Romiečiams 15 : 4
4 O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties.
Leave a Reply