Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama artumas su Dievu
Psalmynas 63 : 1 – 11
1 Dovydo psalmė, jam esant Judo dykumoje.
2 Dieve, tu mano Dievas, tavęs aš ieškau; mano siela tavęs ilgisi, mano kūnas tavęs trokšta kaip sausa, pavargusi ir perdžiūvusi žemė.
3 Leisk man pažvelgti į tave šventovėje; leisk man pamatyti tavo galybę ir garbę!
4 Tavo ištikimoji meilė man brangesnė už gyvastį, mano lūpos skelbia tavo šlovę.
5 Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavo vardo.
6 Būsiu sotus kaip po turtingų vaišių, džiaugsmingai giedosiu šlovės giesmes.
7 Gulėdamas guolyje, tave menu, per visą naktį mąstau,
8 kad tu mano pagalba, ir tavo sparnų ūksmėje krykštauju iš džiaugsmo.
9 Glaudžiuosi prie tavęs, tavo dešinė mane palaiko.
10 O tie, kurie stengiasi mane pražudyti, težengia į žemės gelmes.
11 Tesudoroja juos kalavijas; tetampa jie šakalų grobiu.
Jokūbo 4 : 8
8 Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji!
Jeremijo 29 : 11
11 Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, — tai VIEŠPATIES žodis, — dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį.
Izaijo 65 : 24
24 Atsiliepsiu pirmiau, negu jie šauksis, išklausysiu dar jiems tebekalbant.
Psalmynas 42 : 1 – 2
1 Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas[16].
2 Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve.
Jeremijo 31 : 3
3 iš tolo man pasirodė VIEŠPATS: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.
Jono 17 : 22 – 23
22 Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:
23 aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.
Filipiečiams 3 : 10
10 Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti,
1 Korintiečiams 10 : 31
31 Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.
Izaijo 55 : 1 – 6
1 Nagi visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Net jei neturite pinigų, ateikite, pirkite duonos ir valgykite! Ateikite, pirkite vyno ir pieno be pinigų ir be kainos!
2 Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina? Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais.
3 Ateikite pas mane ir rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą. Aš sudarysiu su jumis amžinąją Sandorą, remdamasis savo ištikimąja meile Dovydui.
4 Štai padariau jį liudytoju tautoms, vadu ir tautų valdovu.
5 Ir tu pašauksi tautą, kurios nepažinai, o tautos, kurios tavęs nepažino, bėgs pas tave dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo, ir dėl Izraelio Šventojo, kuris tau suteikė tokią garbę.
6 Ieškokite VIEŠPATIES, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis arti.
Psalmynas 139 : 1 – 24
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė. VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.
2 Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, iš tolo supranti mano mintis.
3 Stebi mano žingsnius ir mano poilsį, pažįsti visus mano kelius.
4 Nespėjus mano liežuviui žodį ištarti, tu, VIEŠPATIE, jį jau žinai.
5 Iš visų pusių apsiauti mane, savo ranka lieti mane.
6 Tavo pažinimas man per nuostabus, per gilus, aš negaliu jo pasiekti.
7 Kurgi galėčiau pabėgti nuo tavo dvasios ar atsitolinti nuo tavo Artumo?
8 Jei į dangų užžengčiau, tu esi ten, jei Šeole pasikločiau guolį, tu esi ten.
9 Jei įgyčiau aušros sparnus ir įsikurčiau prie tolimųjų jūros pakraščių,
10 net ten mane vedžios tavo ranka ir tvirtai laikys tavo dešinė.
11 Jei sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps ir naktimi man taps šviesa“, —
12 tai tau ir pati tamsa nėra tamsi, ir naktis šviečia kaip diena. Tamsa ir šviesa tau tas pat.
13 Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose.
14 Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.
15 Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse;
16 tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.
17 Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug!
18 Mėginu jas suskaičiuoti, bet jų daugiau negu smėlio grūdelių, ir net visas suskaičiavęs, vis tiek su tavimi tebebūčiau.
19 O Dieve, kad tu sunaikintum nedorėlį, ir anie engėjai nuo manęs pasitrauktų!
20 Nedorai jie šaukiasi tavo vardo, tavo priešai duoda melagingas priesaikas.
21 Argi aš pakenčiu tuos, kurie nekenčia tavęs, VIEŠPATIE? Argi aš nesibjauriu tais, kurie prieš tave maištauja?
22 Nekenčiu jų mirtina neapykanta, laikau juos savo priešais.
23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis.
24 Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu.
Pakartoto Įstatymo 6 : 5
5 Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela[3] ir visomis jėgomis.
Sofonijo 3 : 17
17 VIEŠPATS, tavo Dievas, pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje: jis noriai džiaugsis tavimi, atnaujins tave mylėdamas ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas,
Psalmynas 51 : 1 – 19
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė,
2 atėjus pas jį pranašui Natanui po jo nusidėjimo su Batšeba.
3 Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo; iš savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus.
4 Kaskart nuplauk mano kaltę, apvalyk mane nuo mano nuodėmės!
5 Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.
6 Tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas pikta tavo akyse. Tad esi teisus, kai mane kaltini, ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.
7 Aš gimęs su kalte, ir mano motina mane pradėjo su nuodėme.
8 Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo, todėl mokyk mane išminties ligi širdies gelmių.
9 Apvalyk mane yzopu[19], ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
10 Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, ir kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.
11 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir panaikink visas mano kaltes.
12 Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.
13 Nevaryk manęs nuo savo Artumo, nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos.
14 Leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu, tepalaiko mane nori dvasia.
15 Mokysiu nedorėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai sugrįš pas tave.
16 Išlaisvink mane iš kraujo kaltės, Dieve, mano išganymo Dieve, ir mano liežuvis mėgausis tavo teisumu.
17 Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo šlovę.
18 Juk aukomis tu nesigėri; jei atnašaučiau deginamąją auką, tu jos nepriimtum.
19 Tikra auka Dievui — susigraudinusi dvasia; tu, Dieve, nepaniekinsi širdies, susigraudinusios ir atgailaujančios.
Kolosiečiams 3 : 1
1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.
1 Tesalonikiečiams 4 : 3 – 5
3 Tokia gi Dievo valia — jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo svetimavimo!
4 Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą[1] šventai ir pagarbiai,
5 nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo.
1 Jono 1 : 9
9 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
Jeremijo 33 : 3
3 Šaukis manęs, ir aš atsiliepsiu! Pasakysiu tau nuostabių dalykų, paslapčių, kurių nežinojai“.
Pradžios 1 : 27
27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.
Leave a Reply