Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama arfa
Izaijo 38 : 20
20 VIEŠPAČIUI patiko mus išgelbėti! Giedosime ir kankliuosime mes VIEŠPATIES Namuose visas savo gyvenimo dienas.
Ezechielio 33 : 32
32 Tikėk manimi, tu jiems lyg meilės dainų dainius, turintis gražų balsą ir įgudęs groti; jie girdi tavo žodžius, bet jų nevykdo.
Habakuko 3 : 19
19 Mano stiprybė — VIEŠPATS Dievas; jis daro mano kojas kaip stirnų ir įgalina mane žengti aukštumomis. Choro vadovui. Su styginiais instrumentais.
1 Samuelio 18 : 6
6 Jiems grįžtant, kai Dovydas, užmušęs filistiną, grįžo namo, iš visų Izraelio miestų išėjo moterys, dainuodamos ir šokdamos, lydimos būgnelių su žvangučiais, džiaugsmo dainų ir tarškynių, karaliaus Sauliaus pasitikti.
Psalmynas 33 : 2
2 Šlovinkite VIEŠPATĮ lyra, skambinkite jam dešimtstyge arfa.
Psalmynas 92 : 3
3 skelbti kas rytą tavo ištikimąją meilę, kas naktį tavo ištikimybę,
Psalmynas 144 : 9
9 Dieve, giedosiu tau naują giesmę, grosiu tau dešimtstyge arfa;
Psalmynas 150 : 4
4 Šlovinkite jį būgnelio žvangučiais ir šokiu, šlovinkite jį stygomis ir trimitais!
Pradžios 4 : 21
21 Jo brolis buvo Jubalas. Jis buvo protėvis visų grojančių lyra ir trimitu.
1 Karalių 10 : 12
12 Almugo medieną karalius panaudojo VIEŠPATIES Namams ir karaliaus rūmams išpuošti, taip pat giesmininkų lyroms ir arfoms. Tokios almugo medienos daugiau nebuvo nei atgabenta, nei matyta iki šios dienos.
1 Samuelio 16 : 16
16 Prašome mūsų viešpatį paliepti, ir tau tarnaujantys dvariškiai paieškos žmogaus, mokančio groti lyra. Kai tik apims tave pikta dvasia iš Dievo, jis grotų, ir tu geriau jaustumeis“.
1 Samuelio 16 : 23
23 Kai tik pikta dvasia iš Dievo apimdavo Saulių, Dovydas imdavo į rankas lyrą ir grodavo. Sauliui būdavo lengviau, ir jis imdavo geriau jaustis, o piktoji dvasia nuo jo atsitraukdavo.
1 Samuelio 10 : 5
5 Po to turi nueiti į Gibeat Elohimą, kur yra filistinų įgula. Įžengdamas į miestą, susitiksi su būriu pranašų. Jie leisis nuo aukštumų alko, lydimi lyros, būgnelio su žvangučiais, fleitos bei arfos, ir pranašaus dvasios pagavoje.
1 Metraščių 16 : 5
5 Asafas buvo jų galva, Zacharija — pavaduotojas, Jejelis, Šemiramotas, Jehielis, Matitija, Eliabas, Benajas, Obed Edomas ir Jejelis su arfomis ir lyromis; Asafas turėjo skambinti cimbolais,
1 Metraščių 25 : 7
7 Iš viso su jų broliais, parengtais giedoti VIEŠPAČIUI, visų įgudusių giesmininkų buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni.
2 Metraščių 5 : 13
13 Trimitininkai ir giesmininkai įsitraukė sutartinai į šlovės ir padėkos giesmę VIEŠPAČIUI, didėjant trimitų, cimbolų ir kitų muzikos instrumentų garsams VIEŠPATIES šlovei, „nes jis geras, nes jo ištikimoji meilė amžina“. Namai, VIEŠPATIES Namai, buvo pripildyti debesies.
2 Metraščių 29 : 25
25 Jis paskyrė levitams vietas VIEŠPATIES Namuose su cimbolais, arfomis ir lyromis, kaip Dovydas ir karaliaus regėtojas Gadas bei pranašas Natanas buvo nurodę, nes įsakas buvo VIEŠPATIES perduotas per pranašus.
Psalmynas 33 : 2
2 Šlovinkite VIEŠPATĮ lyra, skambinkite jam dešimtstyge arfa.
Psalmynas 43 : 4
4 Siųsk savo šviesą ir tiesą, ir teveda jos mane, teparveda mane prie tavo šventojo kalno į tavo buveinę!
Psalmynas 49 : 4
4 Žodžiai, kuriuos tariu, išmintingi, mano širdies kalba kupina įžvalgos.
Psalmynas 57 : 8
8 Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima; giedosiu ir šlovinsiu tave!
Psalmynas 71 : 1 – 232
1 Tavyje, VIEŠPATIE, ieškau užuovėjos; neleisk man niekada nusivilti!
2 Kadangi tu teisus, ateik į pagalbą ir išgelbėk, atkreipk į mane savo ausį ir padėk man!
3 Būk mano užuovėjos uola, stipri tvirtovė man išgelbėti, nes tu mano Uola ir tvirtovė.
4 Mano Dieve, išvaduok mane iš nedorėlio rankų, iš neteisingo ir žiauraus žmogaus nagų.
5 Juk tu mano viltis, Viešpatie; nuo pat jaunystės tavimi pasitikiu, VIEŠPATIE.
6 Net dar negimęs, tau priklausiau; mano motinos įsčiose tu buvai mano jėga. Visada giedu tave šlovinančias giesmes.
7 Tapau daugeliui iškalbingu ženklu; tu man esi stipri užuovėja.
8 Mano lūpos, kupinos tavo šlovės, garbina tave visą dieną.
9 Neatstumk manęs senatvėje; mano jėgoms senkant, nepalik manęs.
10 Juk mano priešai kalba prieš mane, tariasi tykodami mano gyvasties.
11 Jie sako: „Vykitės ir čiupkite jį, nes nėra nė vieno, kuris jį gelbėtų! Dievas jį paliko!“
12 Dieve, neatsitolink nuo manęs; mano Dieve, skubėk man padėti!
13 Težūva mano užpuolikai nusivylę; tesvilina panieka ir gėda tuos, kurie ieško mano pražūties!
14 O aš visados turėsiu vilties ir nuolat didinsiu tavo šlovę.
15 Mano lūpos pasakos tavo teisius darbus, visada kalbėsiu apie tavo išgelbėjimą, nors ir nepajėgsiu jų apsakyti.
16 Ateisiu šlovindamas didžius Viešpaties DIEVO darbus; minėsiu vien tavo gerumą.
17 Dieve, tu mokei mane nuo jaunystės, ir aš iki šiol skelbiu tavo nuostabius darbus.
18 Tad nepalik manęs, Dieve, net žilos senatvės sulaukusio; būk su manimi, kol skelbiu tavo galybę visoms būsimoms kartoms. Tavo jėga
19 ir teisumas, Dieve, siekia dangų. Tu padarei didžių dalykų, Dieve; kas tau gali prilygti?
20 Tu siuntei man daug vargų ir kančių, bet vėl mane atgaivinsi, iš žemės gelmių iškelsi.
21 Suteiksi man daugiau garbės, nuolat mane guosi.
22 Ir aš šlovinsiu tave arfa dėl tavo ištikimybės, mano Dieve, skambinsiu tau šlovės giesmę lyra, Izraelio Šventasis.
23 Kai giedosiu šlovės giesmę tau, džiūgaus mano lūpos ir visa mano gyvastis, kurią tu atpirkai.
24 Per visą dieną mano liežuvis pasakos apie tavo teisumą, kaip ieškojusieji mano žūties buvo nugalėti ir sugėdinti.
Leave a Reply