Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama apsaugoti Izraelį
Psalmynas 122 : 6
6 Melskitės už Jeruzalės gerovę: „Tebūna saugūs, kurie tave myli!
Zacharijo 12 : 1 – 14
1 Ištarmė. VIEŠPATIES žodis Izraeliui. Tai žodis VIEŠPATIES, kuris išskleidė dangus, padėjo pamatus žemei ir sukūrė žmogaus dvasią:
2 „Štai padarysiu Jeruzalę svaigulio taure visoms aplinkinėms tautoms apstulbinti. Ji bus tokia pat ir Judui, Jeruzalės apgultam.
3 Tą dieną padarysiu iš Jeruzalės sunkų akmenį visoms tautoms; visos, norinčios ją pakelti, sunkiai susižalos. Bet susirinks prieš ją visos žemės tautos.
4 Tą dieną, — tai VIEŠPATIES žodis, — ištiksiu visus žirgus siaubu, o raiteliai eis iš proto. O nuo Judo namų nenuleisiu akių, apakinęs visų tautų žirgus.
5 Tuomet Judo didžiūnai sau tars: ‘Jeruzalės gyventojai semiasi stiprybės iš Galybių VIEŠPATIES, savo Dievo!’
6 Tą dieną padarysiu Judo didžiūnus lyg žarijų indą malkų krūvoje, lyg liepsnojantį deglą javų gubose. Jie praris iš dešinės ir iš kairės visas aplinkines tautas, o Jeruzalė bus pilna žmonių ir toliau pasiliks savo vietoje — Jeruzalėje.
7 VIEŠPATS pirmiau išgelbės Judo palapines, kad Dovydo namų garbė ir Jeruzalės gyventojų garbė nebūtų išaukštinta labiau negu Judo.
8 Tą dieną VIEŠPATS taip apsaugos Jeruzalės gyventojus, kad silpniausias iš jų bus kaip Dovydas, o Dovydo namai — lyg Dievas, lyg VIEŠPATIES angelas jų priekyje.
9 Atėjus tai dienai, norėsiu sunaikinti tautas, atžygiavusias pulti Jeruzalės.
10 Ant Dovydo namų ir Jeruzalės taip išliesiu malonės ir maldavimo dvasią, kad, žvelgdami į tą, kurį pervėrė, jie raudos, kaip raudama vienturčio vaiko, ir sielvartaus, kaip sielvartaujama pirmagimio sūnaus.
11 Tą dieną Jeruzalės rauda bus didesnė už Hadad Rimono raudą Megido lygumoje.
12 Ir kraštas raudos, kiekviena kiltis atskirai: Dovydo namų kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai; Natano namų kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai;
13 Levio namų kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai; šimių kiltis skyrium ir jų žmonos atskirai;
14 ir visos kitos kiltys, kiekviena skyrium ir jų žmonos atskirai.
Pradžios 12 : 3
3 Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“.
Izaijo 60 : 12
12 Tauta ir karalystė, kuri tau netarnauja, pražus; tokios tautos tikrai bus sunaikintos.
Skaičių 24 : 9
9 Pritūpęs jis guli tarsi liūtas ir liūtė. Kas išdrįs jį prikelti? Palaimintas, kas tave laimina, prakeiktas, kas tave keikia“.
Psalmynas 83 : 1 – 18
1 Giesmė. Asafo psalmė.
2 Dieve, netylėk! Nebūk man kurčias ar nebylus, Dieve!
3 Štai maištauja tavo priešai, kelia galvas, kurie tavęs nekenčia.
4 Jie rengia sąmokslus prieš tavo tautą, tariasi prieš tavo globotinius.
5 „Eime, — sako jie, — sunaikinkime juos kaip tautą; Izraelio vardas nebebus daugiau minimas!“
6 Tikrai jie vieningai sąmokslauja, prieš tave sudaro sąjungą
7 Edomo ir izmaelitų tautos, Moabas ir hagarai,
8 Gebalas, Amonas, Amalekas, Filistija ir Tyro gyventojai.
9 Asūras irgi prie jų prisidėjo; tai stipri Loto vaikų parama. Sela.
10 Padaryk jiems, ką padarei Midjanui, Siserai ir Jabinui prie Kišono upės.
11 Tu nugalėjai juos prie En Doro, ir jų lavonai tapo mėšlu laukams.
12 Pasielk su jų didžiūnais kaip su Orebu ir Zeebu, su visais jų vadais kaip su Zebahu ir Calmuna.
13 „Užimkime Dievo pievas, — sakė jie, — ir užvaldykime!“
14 O mano Dieve, išblaškyk juos lyg dulkes, lyg vėjo nešamus pelus!
15 Kaip ugnis siaubia mišką, kaip liepsna svilina kalnus,
16 taip tu savo audra sek įkandin jų ir kelk jiems siaubą savo vėtra!
17 Taip teparausta jiems veidai iš gėdos, kad jie imtų ieškoti tavo vardo, VIEŠPATIE!
18 Tebūna nugalėti ir amžinai išgąsčio apimti, težūva visiškai sugėdinti.
Zacharijo 2 : 8
8 ir tarė jam: ‘Bėk ir pasakyk tam jaunam vyrui. Jeruzalėje bus gyvenama tarsi kaimuose be sienų, nes joje bus daug žmonių ir gyvulių.
Joelio 3 : 1 – 3
1 Paskui išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų seneliai sapnuos sapnus, o jūsų jaunuoliai turės regėjimų.
2 Net ant vergų — vyrų ir moterų — tomis dienomis išliesiu savo Dvasią.
3 Parodysiu ženklus danguose ir žemėje — kraują, ugnį ir dūmų stulpus.
Izaijo 41 : 11 – 12
11 Nešlovę ir gėdą užsitrauks visi, kas niršta ant tavęs. Taps nieku ir eis prapultin visi, kas kovoja su tavimi.
12 Ieškosi, tačiau neberasi tų, kurie vaidijosi su tavimi. Galą gaus ir nieku taps, kas kėlė karą prieš tave,
Joelio 3 : 1
1 Paskui išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, jūsų seneliai sapnuos sapnus, o jūsų jaunuoliai turės regėjimų.
Malachijo 3 : 6
6 Aš esu VIEŠPATS, ir aš nesikeičiu. Todėl jūs, Jokūbo vaikai, nepražuvote.
Romiečiams 11 : 1 – 36
1 Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą?! Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino genties.
2 Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto yra numatęs. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Dievui Izraeliu:
3 Viešpatie, jie išžudė tavo pranašus, išgriovė tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės?
4 O kaip skamba Dievo atsakymas? Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurių keliai nesulinko prieš Baalą.
5 Taip pat ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.
6 Bet jei malonės, tai ne dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.
7 Tai kaipgi? Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo,
8 kaip parašyta: Dievas siuntė jiems svaigulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos.
9 Ir Dovydas sako: Jų vaišių stalas tepavirsta spąstais, žabangais, suklupimo pinklėmis ir atpildu.
10 Tegul apspangsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.
11 Tad aš klausiu: ar jie taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas.
12 Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius — pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!
13 Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę;
14 galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.
15 Juk jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikymą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?
16 Jei pirmkepė duona šventa[4], tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.
17 Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu, laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku,
18 tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.
19 Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“?
20 Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok!
21 Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, tai kažin ar pagailės tavęs?
22 Įsižiūrėk į Dievo maloningumą ir griežtumą: nupuolusiems — griežtumas, o tau — Dievo maloningumas, jei laikysiesi jo maloningumo, antraip ir tu būsi iškirstas!
23 Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti.
24 Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje.
25 Kad jūs, broliai, per aukštai apie save nemanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: dalis Izraelio tautos lieka užkietėjusi, kol įeis pagonių visuma,
26 o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: Iš Siono kalno ateis gelbėtojas ir nukreips nedorybes nuo Jokūbo.
27 Ir tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes.
28 Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai, bet, žiūrint išrinkimo, jie numylėtiniai dėlei savųjų protėvių.
29 Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas — neatšaukiami.
30 Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą,
31 taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo.
32 Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.
33 O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!
34 Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas?
35 Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?
36 Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.
Pakartoto Įstatymo 28 : 1 – 68
1 Bet jei ištikimai klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, uoliai vykdydamas visus jo įsakymus, kuriuos šiandien tau duodu, VIEŠPATS, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų.
2 Jei klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, tave pasieks ir užlies visi šie palaiminimai:
3 Palaimintas būsi mieste, palaimintas būsi kaime!
4 Palaimintas bus tavo įsčių, tavo žemės ir tavo gyvulių vaisius, bandos ir kaimenės prieauglis.
5 Palaiminta bus tavo pintinė ir tavo duoninė!
6 Palaimintas būsi pareidamas, palaimintas būsi išeidamas!
7 Priešus, puolančius tave, VIEŠPATS sutriuškins tavo akyse. Tave jie puls vienu keliu, bet nuo tavęs bėgs septyniais keliais.
8 VIEŠPATS įsakys palaimai būti su tavimi tavo klėtyse ir visur, kur tik ką imsiesi daryti; jis laimins tave krašte, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda.
9 VIEŠPATS padarys tave savo šventa tauta, kaip yra tau prisiekęs, jei laikysiesi VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų ir eisi jo keliais.
10 Matys visos žemės tautos, kad esi vadinamas VIEŠPATIES vardu, ir bijos tavęs.
11 VIEŠPATS aprūpins tave gausia gerove, įsčių vaisiumi, gyvulių prieaugliu ir žemės derliumi krašte, kurį VIEŠPATS tavo protėviams prisiekė tau duoti.
12 VIEŠPATS atidarys tau savo turtingą iždą, dangų, kad laiku parūpintų lietaus tavo kraštui, ir laimins visus tavo rankų darbus. Tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats nesiskolinsi.
13 VIEŠPATS padarys tave galva, o ne uodega, tu visuomet būsi viršuje ir niekada apačioje, jei tik klausysi ir ištikimai laikysiesi VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų, kuriuos tau šiandien duodu.
14 Nenukrypk nei į dešinę, nei į kairę nė nuo vieno įsakymų, kuriuos jums šiandien duodu, apie kitus dievus ir tarnavimą jiems.
15 Bet jei neklausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir ištikimai nevykdysi visų jo įsakymų ir įstatų, kuriuos tau šiandien duodu, tave pasieks ir užlies visi šie prakeikimai:
16 Prakeiktas būsi mieste, prakeiktas būsi kaime!
17 Prakeikta bus tavo pintinė ir tavo duoninė!
18 Prakeiktas bus tavo įsčius, tavo žemės derlius ir tavo gyvulių vaisius, bandos ir kaimenės prieauglis.
19 Prakeiktas būsi pareidamas, prakeiktas būsi išeidamas!
20 Jei tik bandysi tai daryti, VIEŠPATS taip užleis tave nelaimėmis, sąmyšiais ir nesėkmėmis, kad būsi veikiai sunaikintas už savo nedorus darbus, nes palikai mane.
21 VIEŠPATS spaus tave maru, kolei nepadarys tau galo krašte, kurio paveldėti įžengi.
22 VIEŠPATS ištiks tave džiova, karštlige, uždegimu, kaitra ir sausra, kūlėmis ir miltlige; sekios tai tave įkandin, kolei nežūsi.
23 Dangaus skliautas virš tavo galvos bus varis, o žemė po kojomis — geležis.
24 VIEŠPATS permainys tavo krašto lietų į dulkes, tik smiltys tekris ant tavęs iš dangaus skliauto, kolei nebūsi sunaikintas.
25 VIEŠPATS privers tave bėgti nuo savo priešų; išžygiuosi prieš juos vienu keliu, bet bėgsi nuo jų septyniais keliais. Tapsi pasibaisėjimu visoms žemės karalystėms.
26 Jūsų lavonai bus maistas padangių paukščiams ir žemės žvėrims. Nebus kas juos nubaidytų.
27 VIEŠPATS ištiks tave Egipto pūliniais, augliais, dedervine ir niežais, nuo kurių neišsigydysi.
28 VIEŠPATS ištiks tave beprotybe, aklumu ir išgąsčiu.
29 Net vidudienį eisi apgraibomis kaip aklas tamsoje, bet kelio nerasi. Nuolat būsi engiamas ir plėšiamas, nebus kam tau pagelbėti.
30 Jei susižadėsi su moterimi, kitas vyras su ja suguls; jei pasistatysi namus, juose negyvensi; jei įsiveisi vynuogyną, jo vaisiais nesidžiaugsi.
31 Tavo jautis tau matant bus papjautas, bet tu jo nevalgysi; tavo asilas tau matant bus pavogtas, bet nebus tau sugrąžintas; tavo avys bus atiduotos tavo priešams, ir nebus kas tau pagelbėtų.
32 Tavo sūnūs ir dukterys tau matant bus atiduodami svetimai tautai; pražiūrėsi akis visą dieną jų ieškodamas, bet būsi bejėgis ką nors padaryti.
33 Tavo žemės ir viso tavo triūso derlių valgys tauta, kurios nepažįsti; būsi engiamas ir slegiamas be perstojo,
34 kolei reginiai tavo akyse išves tave iš proto.
35 VIEŠPATS ištiks tave keliuose ir šlaunyse, nuo kojų padų ligi viršugalvio, piktybiniais pūliniais, nuo kurių negalėsi būti išgydytas.
36 VIEŠPATS išvarys tave ir karalių, kurį sau pasiskirsi, pas tautą, kurios nei tu, nei tavo protėviai nepažinojote; tenai tarnausi svetimiems dievams, padarytiems iš medžio ir akmens.
37 Tapsi siaubo reginiu, patarle ir priežodžiu visoms tautoms, pas kurias tave VIEŠPATS nuves.
38 Nors daug sėklos nuneši į savo lauką, derliaus mažai tenuimsi, nes skėriai jį suris.
39 Nors įsiveisi vynuogynus ir juos įdirbsi, vynuogių nenurinksi ir vyno negersi, nes kirmėlės jas nuės.
40 Nors turėsi alyvmedžių visoje savo žemėje, aliejumi neišsitepsi, nes tavo alyvos nukris neprinokusios.
41 Nors pagimdysi sūnų ir dukterų, su tavimi jie nepasiliks, nes turės išeiti į nelaisvę.
42 Visi tavo medžiai ir tavo žemės derlius bus vabzdžių grobis.
43 Ateivis, gyvenantis su tavimi, kils vis aukščiau ir aukščiau už tave, o tu tuo tarpu slinksi vis žemiau ir žemiau.
44 Jis tau skolins, o tu jam neskolinsi; jis bus galva, o tu — uodega.
45 Visi šie prakeikimai ištiks tave, vydamiesi įkandin ir priblokšdami, kolei būsi sunaikintas, nes neklausei VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir nesilaikei įsakymų bei įstatų, kuriuos jis tau yra davęs.
46 Amžinai jie bus ženklas ir stebinantis reiškinys tau ir tavo palikuonims.
47 Kadangi nenorėjai tarnauti VIEŠPAČIUI, savo Dievui, su džiaugsmu ir dėkinga širdimi už visokeriopą perteklių,
48 tarnausi alkanas ir ištroškęs, nuogas ir nieko neturintis, savo priešams, kuriuos VIEŠPATS tau siųs. Ant sprando tau dės jis geležinį jungą, kolei sunaikins tave.
49 VIEŠPATS atves prieš tave tautą iš toli, nuo žemės pakraščių, skrendančią kaip erelis, tautą, kurios kalbos tu nesupranti,
50 žiaurią tautą, nerodančią pagarbos senam ar gailesčio jaunam.
51 Ji ris tavo galvijų prieauglį ir tavo žemės derlių, kolei nebūsi sunaikintas, nepalikdama tau nei grūdų, nei vyno, nei aliejaus, nei prieauglio tavo bandoje ar kaimenėje, kolei nepražudys tavęs.
52 Ji apguls tave visuose tavo miestuose, kolei aukštieji įtvirtinimo mūrai, kuriais pasitiki, bus išgriauti visame tavo krašte. Ji apguls tave visuose tavo miestuose visame krašte, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs.
53 Beviltiškai skursdamas dėl priešo apgulos, valgysi savo įsčių vaisių — kūną savo sūnų ir dukterų, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs.
54 Net švelniausias ir lepiausias iš jūsų vyrų pavydės savo paties broliui, mylimai žmonai ir kitiems vaikams
55 bet kokio gabalo savo vaikų mėsos, kurią pats valgys, kai nebus likę nieko kito, beviltiškai skurstant visiems tavo miestams dėl priešo apgulos.
56 Net švelniausia ir lepiausia iš jūsų moterų, tokia švelni ir tokia lepi, kad nėra pratusi kojos padu paliesti žemę, pavydės savo mylimam vyrui, sūnui bei dukteriai
57 net nuovalų, kurios išeina gimdant, ir pagimdyto kūdikio, nes pati juos valgys slapta, kai nebus likę nieko kito, beviltiškai skurstant visiems tavo miestams dėl priešo apgulos.
58 Jei nesilaikysi ištikimai visų šio Įstatymo žodžių, užrašytų šioje knygoje, jei pagarbiai nebijosi šlovingo ir nuostabaus VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo,
59 VIEŠPATS ištiks ir tave, ir tavo palikuonis sunkiomis ir ilgalaikėmis rykštėmis, skaudžiomis ir ilgalaikėmis ligomis.
60 Jis ištiks tave visomis Egipto ligomis, kurių tu taip bijojai, ir jos tavęs nepaleis.
61 Ir įvairiomis kitomis ligomis bei rykštėmis, nors jos nėra minimos šioje knygoje, VIEŠPATS ištiks tave, kolei nebūsi sunaikintas.
62 Bus jūsų palikta nedaug, nors kadaise buvote tokie gausūs kaip žvaigždės danguje, nes neklausei VIEŠPATIES, savo Dievo, balso.
63 Kaip VIEŠPATS kadaise džiaugėsi, darydamas jums gera ir daugindamas jus, taip dabar jis džiaugsis, siųsdamas jums pražūtį ir naikindamas jus. Jūs būsite išrauti iš žemės, kurią dabar eini paveldėti.
64 VIEŠPATS išblaškys tave tautose nuo vieno žemės galo ligi kito; tenai tarnausi svetimiems dievams iš akmens ir medžio, kurių nei tu, nei tavo protėviai nepažinojote.
65 Tačiau net tose tautose nerasi ramybės; nebus tenai vietos tavo kojų padams. Tenai VIEŠPATS duos tau sugrubusią širdį, pražiūrėtas akis ir vilties netekusią dvasią.
66 Tavo gyvastį nuolat slėgs nežinia, patirsi baimę naktį ir dieną, nebūdamas tikras, kad išliksi.
67 Ryto metą sakysi: ‘Ak, kad jau būtų vakaras!’, o vakare sakysi: ‘Ak, kad jau būtų rytas!’ iš baimės, kurią jaus tavo širdis, ir dėl to, ką matys tavo akys.
68 VIEŠPATS pasiųs tave laivais atgal į Egiptą keliu, apie kurį tau sakiau, jog niekada jo nebematysi. Tenai norėsite parsiduoti savo priešams vergais ir vergėmis, bet nebus kas pirktų“.
2 Metraščių 17 : 10
10 VIEŠPATIES baimė taip apėmė visas aplinkinių kraštų karalystes, kad jos nėjo į karą su Juozapatu.
Nehemijo 4 : 17 – 18
17 Todėl nei aš, nei mano broliai, nei tarnai, nei sargybos vyrai, kurie mane lydėjo, niekada nenusivilko drabužių. Kiekvienas laikė ginklą dešinėje rankoje.
Pakartoto Įstatymo 28 : 47 – 48
47 Kadangi nenorėjai tarnauti VIEŠPAČIUI, savo Dievui, su džiaugsmu ir dėkinga širdimi už visokeriopą perteklių,
48 tarnausi alkanas ir ištroškęs, nuogas ir nieko neturintis, savo priešams, kuriuos VIEŠPATS tau siųs. Ant sprando tau dės jis geležinį jungą, kolei sunaikins tave.
Skaičių 31 : 3
3 Todėl Mozė kalbėjo žmonėms: „Tebūna iš jūsų išrinkti ir apginkluoti vyrai žygiui, težygiuoja jie prieš midjaniečius išlieti VIEŠPATIES keršto Midjane.
Ezechielio 39 : 1 – 29
1 O tu, žmogau, pranašauk Gogui ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Aš prieš tave, Gogai, Mešecho ir Tubalo vyriausiasis vade!
2 Vaikysiu tave aplinkui, skatinsiu tave, pakelsiu tave iš tolimiausios šiaurės ir vesiu tave į Izraelio kalnus.
3 Išmušiu tau iš kairės rankos lanką ir išmesiu tau iš dešinės rankos strėles.
4 Ant Izraelio kalnų žūsi tu ir visi tavo pulkai, ir su tavimi esančios tautos. Visokiems plėšriems paukščiams ir laukiniams žvėrims atiduosiu tave ryti,
5 kai gulėsi atvirame lauke, nes aš taip pasakiau, — tai Viešpaties DIEVO žodis. —
6 Siųsiu ugnį prieš Magogą ir tuos, kurie saugiai gyvena pajūrio kraštuose, ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.
7 Padarysiu, kad mano vardas būtų žinomas mano tautai Izraeliui, nebeleisiu, kad mano vardas būtų niekinamas, ir visos tautos žinos, kad aš, VIEŠPATS, esu šventas Izraelyje.
8 Tikėk manimi, ji atėjo! Ji įvyko, — tai Viešpaties DIEVO žodis! — Tai diena, apie kurią kalbėjau.
9 Tuomet išeis Izraelio miestų gyventojai ir sumes ginklus į ugnį ir sudegins skydus ir šarvus, lankus ir strėles, vėzdus ir ietis; septynerius metus jais kūrens ugnį.
10 Nerinks malkų laukuose, nekirs medžių miškuose, nes ginklais kūrens ugnį. Jie apiplėš tuos, kurie juos plėšė, ir apgrobs tuos, kurie juos apgrobė’“, — tai Viešpaties DIEVO žodis.
11 „Tą dieną duosiu Gogui kapo vietą Izraelyje — Abarimų slėnyje į rytus nuo Jūros. Tai užtvers taką keleiviams, nes ten bus palaidoti Gogas ir visa jo kariauna. Jis bus pavadintas Hamon Gogo[17] slėniu.
12 Izraelio namai, norėdami apvalyti kraštą, septynis mėnesius sugaiš juos laidodami.
13 Visi krašto žmonės juos laidos. Tai bus jiems garbė tą dieną, kai apreikšiu savo šlovę, — tai Viešpaties DIEVO žodis. —
14 Bus paskirti vyrai, kad nuolat keliautų po kraštą ir laidotų tuos, kurie guli nepalaidoti, idant apvalytų kraštą. Jie tęs paieškas septynis mėnesius.
15 Kai ieškotojai, keliaudami po kraštą, užtiks žmogaus kaulą, jie pastatys prie jo ženklą, kad duobkasiai palaidotų jį Hamon Gogo slėnyje.
16 Taip pat ir miesto vardas bus Hamona. Taip bus apvalomas kraštas.
17 Klausyk, žmogau, taip kalba Viešpats DIEVAS. Šauk kiekvienam skraidančiam paukščiui ir visiems laukiniams žvėrims: ‘Rinkitės ir ateikite! Rinkitės iš visur aplinkui į aukos šventę, kurią jums rengiu, didžią aukos šventę Izraelio kalnuose; jūs rysite mėsą ir gersite kraują.
18 Rysite galiūnų kūnus ir gersite žemės vadų kraują; tai avinai, ėriukai, ožiai, jaučiai, visi Bašano penimi gyvuliai.
19 Rysite riebumo ligi soties ir gersite kraujo ligi pasigėrimo aukos šventėje, kurią jums rengiu.
20 Prie mano stalo pasisotinsite žirgais ir raiteliais, galiūnais ir visokio rango kariais’“, — tai Viešpaties DIEVO žodis.
21 „Taip aš parodysiu savo šlovę tautoms. Visos tautos pamatys teismą, kuriame teisiau, ir ranką, kuria jas valdžiau.
22 O Izraelio namai nuo tos dienos visada žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas.
23 Ir tautos supras, kad Izraelio namai buvo ištremti tik dėl savo kaltės, nes nebuvo man ištikimi. Todėl nuo jų paslėpiau savo veidą, atidaviau juos jų priešams į rankas, ir jie krito nuo kalavijo visi kaip vienas.
24 Pasielgiau su jais pagal jų susiteršimą bei nusikaltimus ir paslėpiau nuo jų savo veidą“.
25 Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „O dabar aš sugrąžinsiu Jokūbo tremtinius, pasigailėsiu visų Izraelio namų ir pavyduliausiu dėl savo šventojo vardo.
26 Gyvendami saugiai ir nieko nebijodami savo krašte jie užmirš savo gėdą ir visą neištikimybę, kuria man nusikalto,
27 kai būsiu juos sugrąžinęs iš tautų, surinkęs iš jų priešų kraštų ir parodęs per juos daugelio tautų akyse savo šventumą.
28 Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, jų Dievas, dėl to, kad ištrėmiau juos tarp tautų ir vėl surinkau juos į jų pačių žemę, kitur nė vieno nepalikdamas.
29 Niekada nebeslėpsiu nuo jų savo veido, nes išliejau savo dvasią ant Izraelio namų“, — tai Viešpaties DIEVO žodis.
Pakartoto Įstatymo 32 : 9 – 10
9 bet VIEŠPATIES dalis yra jo tauta, Jokūbas yra jo paveldas.
10 Jis rado jį dykumoje — tyruose vaitojančios dykumos. Priglobė jį, rūpinosi, saugojo kaip savo akies vyzdį.
Leave a Reply