Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama sionas
Psalmynas 132 : 13
13 Mat VIEŠPATS išsirinko Sioną, jis norėjo turėti jį savo Namais.
Izaijo 60 : 14
14 Žemai lenkdamiesi, ateis pas tave tavo engėjų sūnūs; visi, kas niekino tave, parpuls tau po kojų. Jie vadins tave ‘VIEŠPATIES miestu’ ir ‘Izraelio Šventojo Sionu’.
Psalmynas 87 : 2
2 VIEŠPATS myli Siono vartus labiau už visas kitas Jokūbo žemės buveines.
Psalmynas 48 : 11
11 Tavo garsas, Dieve, kaip ir tavo šlovė siekia žemės pakraščius. Tavo dešinė kupina teisumo!
Izaijo 35 : 10
10 Kuriuos VIEŠPATS išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Sioną su giesme, vainikuoti amžinu džiaugsmu. Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys.
Izaijo 51 : 3
3 VIEŠPATS užjaučia Sioną, visiems jo griuvėsiams jis maloningas. Jo dykumą jis paverčia Edenu ir jo tyrlaukius — VIEŠPATIES sodu. Linksmybės ir džiaugsmo, padėkos giesmių ir muzikos skambesio čia pilna.
Izaijo 49 : 14
14 Bet Sionas sako: ‘Paliko mane VIEŠPATS, užmiršo mane Dievas’.
Psalmynas 78 : 68 – 72
68 bet pasirinko Judo giminę, Siono kalną, kurį labai myli.
69 Jis pastatė savo šventovę lyg namus danguje, įtvirtino ją lyg pačią žemę, amžinai tvirtą.
70 Išsirinko Dovydą, savo tarną, ir pasiėmė jį nuo avių.
71 Atsivedė Dovydą nuo žindenių avių, kad ganytų jo tautą Jokūbą, jo paveldą Izraelį.
72 Jis ganė juos dora širdimi ir vedė įgudusia ranka.
Izaijo 3 : 1 – 26
1 Viešpats, Galybių DIEVAS, atims Jeruzalei ir Judui paramą ir paspirtį, visas maisto ir vandens atsargas,
2 karžygį ir karį, teisėją ir pranašą, žynį ir seniūną,
3 penkiasdešimtuko vadą ir didžiūną, patarėją, įgudusį amatininką ir išmanų raganių.
4 Berniūkščius duosiu jiems valdovais, viešpataus savavalė užgaida.
5 Žmonės engs vieni kitus, kiekvienas skriaus savo artimą, paaugliai bus įžūlūs su seneliais, niekšai — su garbingais asmenimis.
6 Jeigu kas nors ir stvertų brolį savo tėvo namuose sakydamas: „Tu turi drabužių! Būk mūsų valdovas, tebūna šie griuvėsiai tavo rankose!“ —
7 tą pačią dieną anas ginsis sakydamas: „Netvarstysiu žaizdų! Mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių. Nepadarysite manęs tautos valdovu!“
8 Jeruzalė klumpa, ir Judas krinta, nes savo žodžiais ir darbais jie užgauna VIEŠPATĮ, nepaiso jo šlovingo Artumo.
9 Pats jų pasipūtimas juos pasmerkia, jie didžiuojasi savo nuodėmėmis kaip Sodoma ir neslepia jų. Vargas jiems! Jie patys užsitraukia nelaimę.
10 Laimingi teisieji, nes jiems bus gerai; jie maitinsis savo darbų vaisiais.
11 Vargas nedorėliui, nes jam visiškai nesiseks; pagal jo rankų darbus jam bus atmokėta.
12 Mano tauta! Vaikai ją niokoja, moterys ją valdo! O mano tauta, vadai tave suvedžioja, sunaikindami takus, kuriais turėtum žengti.
13 VIEŠPATS pakyla vesti bylos, stojasi teisti savo tautos.
14 VIEŠPATS ateis ir apkaltins savo tautos seniūnus ir vadus: „Tai jūs prarijote vynuogynus; tai, ką pavogėte iš varguolių, tebėra jūsų namuose.
15 Kaip jūs drįstate niokoti mano tautą, šerti vargšams per veidus?“ — tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis.
16 VIEŠPATS sako: „Kadangi Siono dukterys tokios išdidžios ir vaikšto ištempusios kaklus, vylingai žvilgčiodamos akimis, kojomis žvangindamos apavo papuošalus ir meilindamosi kiekvienu žingsniu,
17 Viešpats padengs Siono dukterų viršugalvius šašais, VIEŠPATS apnuogins jų galvas[2].“
18 Tą dieną VIEŠPATS atims puošmenas: kojų papuošalus, plaukų tinklelius, mėnulėlius,
19 auskarus, apyrankes, šydus,
20 kepuraites, rankogalius, juostas, kvepalines, talismanus,
21 žiedus, nosies grandinėles,
22 išeiginius drabužius, apsiaustus, skaras, rankinukus,
23 skraistes, lino liemenes, turbanus ir skepetas.
24 Vietoj kvepalų — pelėsiai, vietoj prijuostės — virvė, vietoj šukuosenos — plikė, vietoj išeiginių drabužių — maišas. Gėda vietoj grožio!
25 Tavo vyrai kris nuo kalavijo, karžygiai kris mūšyje.
26 Aimanuos ir liūdės tavo vartai, nuniokota tu sėdėsi ant žemės.
Psalmynas 65 : 1 – 4
1 Choro vadovui. Psalmė. Dovydo giesmė.
2 Pridera tau, Dieve, šlovės giesmė Sione; įžadai, tau padaryti, bus įvykdyti,
3 nes tu išklausai maldas. Žmonės iš visur ateis pas tave
4 su savo nuodėmėmis. Mūsų kaltės mus palaužia, bet tu jas atleidi.
Izaijo 40 : 9
9 Užlipk ant aukšto kalno, džiugiosios žinios skelbėjau Sione! Galingai pakelk savo balsą, gerosios naujienos skelbėja Jeruzale! Skelbk, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“
Izaijo 35 : 6 – 10
6 Tada raišasis šokinės tartum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis. Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės.
7 Išdeginti smėlynai taps ežeru, ištroškusi žemė virs vandens šaltiniais. Kur šakalų guoliai, ten dygs žolė, žaliuos nendrės, žels meldai.
8 Ir vieškelis ten eis. Jis bus vadinamas šventuoju Keliu. Kas netyras, tas negalės juo eiti, ištvirkėliai nesuklaidins tų, kurie juo žengia.
9 Nebus ten jokio liūto, joks plėšrus žvėris nesibastys; nė vieno jų ten neužtiksi. Juo keliaus tik atpirktieji.
10 Kuriuos VIEŠPATS išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Sioną su giesme, vainikuoti amžinu džiaugsmu. Linksmumas ir džiaugsmas juos pasitiks, pasibaigs vargas ir liūdesys.
Psalmynas 9 : 11
11 Kas brangina tavo vardą, tas pasitiki tavimi, nes tu, VIEŠPATIE, niekada neatmeti tų, kurie ieško tavo pagalbos.
Izaijo 33 : 14
14 Nusidėjėliai dreba Sione, šiurpulys krečia bedievius: „Kas iš mūsų valios ištverti pleškančią ugnį, kas iš mūsų atlaikys amžinas liepsnas?“
Romiečiams 9 : 33
33 kaip parašyta: Štai padedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas juo tiki, neliks sugėdintas.
Psalmynas 87 : 5
5 Bet apie Sioną bus sakoma: „Visos tautos gimė jame, nes pats Aukščiausiasis jį įkūrė“.
Izaijo 51 : 16
16 „Savo žodžius įdėjau tau į lūpas ir savo rankos šešėliu apdengiau tave. Aš — tas, kuris išskleidė dangus ir padėjo žemės pamatus. Aš sakiau Sionui: ‘Tu mano tauta!’“
Psalmynas 2 : 2 – 6
2 Žemės karaliai rengiasi mūšiui, ir valdovai išvien tariasi prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį:
3 „Veržkimės iš jų jungo grandinių ir nusikratykime jų pančių!“
4 Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.
5 Paskui jis prabyla jiems įniršęs, keldamas baimę savo pykčiu:
6 „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono, savo šventojo kalno!“
Izaijo 33 : 20
20 Pažvelki į Sioną, mūsų švenčių miestą! Temato tavo akys Jeruzalę kaip saugią buveinę, nejudamą palapinę, kurios nei kuolai niekada nebus išrauti, nei nė viena virvė nenutrūks.
Psalmynas 137 : 1
1 Prie Babilono upių mes sėdėjome verkdami, Siono kalną atsiminę.
Leave a Reply