Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama pasitelkiant talentus
1 Petro 4 : 10
10 Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone.
Romiečiams 12 : 6
6 Turime įvairių dovanų, destis kokia malonė mums suteikta. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo;
1 Timotiejui 4 : 14
14 Nepamiršk tavyje esančios malonės dovanos, kuri tau buvo suteikta pranašo ištarme kartu su vyresniųjų rankų uždėjimu.
1 Petro 4 : 10 – 11
10 Patarnaukite vieni kitiems kaip geri daugeriopos Dievo malonės prievaizdai sulig kiekvieno gautąja malone.
11 Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja kaip Dievo apdovanotas jėgomis, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui. Jam garbė ir valdžia per amžių amžius! Amen.
Romiečiams 12 : 6 – 8
6 Turime įvairių dovanų, destis kokia malonė mums suteikta. Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo;
7 kas dovaną tarnauti — tetarnauja, kas mokyti — tegul moko,
8 kas paraginti — tegul ragina; kas dovaną šelpti — tegul šelpia dosniai, kas vadovauti — tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams — tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.
Mato 25 : 14 – 30
14 Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą.
15 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną — kiekvienam pagal jo gabumus — ir iškeliavo.
16 Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis.
17 Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du.
18 O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.
19 Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą.
20 Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’.
21 Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’
22 Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’.
23 Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’
24 Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu — žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei.
25 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Va, imk, kas tavo’.
26 Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau.
27 Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis.
28 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.
29 Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.
30 Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.
Kolosiečiams 3 : 23 – 25
23 Ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
24 žinodami, kad iš Viešpaties gausite paveldą kaip atlyginimą. Tarnaukite Viešpačiui Kristui!
25 Kas daro neteisybę, susilauks bausmės už savo neteisumą, ir nebus žiūrima asmens.
Mato 5 : 14 – 16
14 Jūs — pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno.
15 Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.
16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje.
Mato 25 : 29
29 Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.
2 Timotiejui 1 : 6
6 Todėl tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, suteiktą mano rankų uždėjimu.
Patarlių 18 : 16
16 Žmogaus dovana atidaro duris ir praskina kelią pas didžiūnus.
2 Korintiečiams 8 : 8 – 9
8 Aš tai sakau ne liepdamas, bet norėdamas kitų uolumo mastu patikrinti ir jūsų meilės nuoširdumą.
9 Jūs juk pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą.
1 Korintiečiams 12 : 1 – 31
1 Broliai, aš noriu, kad jūs nebūtumėte neišmaną apie dvasines dovanas.
2 Kai dar buvote pagonys, kaip žinote, jus traukte traukė prie nebylių stabų.
3 Todėl aš jums aiškinu, kad nė vienas, kuris kalba Dievo Dvasios skatinamas, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir nė vienas negali ištarti: „Jėzus yra Viešpats“, jei Šventoji Dvasia nepaskatina.
4 Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia.
5 Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats.
6 Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame.
7 Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui.
8 Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia — pažinimą,
9 kitam — tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam — išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje,
10 kitam — stebuklingus darbus, kitam — pranašavimą, kitam — dvasių atpažinimą, kitam — įvairių kalbų dovaną, kitam — kalbų aiškinimą.
11 Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.
12 Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.
13 Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi — žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.
14 Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio.
15 Jei koja imtų ir pasakytų: „Kadangi aš ne ranka, tai nepriklausau kūnui“ — tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?
16 O jeigu ausis tartų: „Kadangi aš ne akis, tai aš nepriklausau kūnui“ — tai argi dėl to ji nepriklausytų kūnui?
17 Jei visas kūnas tebūtų akis, tai kur pasidėtų klausa? O jei visas — klausa, tai kur uoslė?
18 Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną jų, kaip panorėjo.
19 Jei visuma tebūtų vienas narys, tai kur beliktų kūnas?
20 Bet dabar narių daug, o kūnas vienas.
21 Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“, ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia“.
22 Priešingai, tariamai silpnesni kūno nariai yra kur kas reikalingesni.
23 Tuos kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba, ir mūsų gėdingesnieji nariai gaubiami didesnio padorumo,
24 kurio neprivalo mūsų padorieji nariai. Taigi, tvarkydamas kūną, Dievas skyrė daugiau pagarbos tiems nariams, kurie jos stokojo,
25 kad kūne nebūtų susiskaldymo ir patys nariai rūpintųsi vieni kitais.
26 Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.
27 Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui — jo nariai.
28 Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje, pirmiausia — apaštalais, antra — pranašais, trečia — mokytojais; paskui eina stebuklų darymas, po to išgydymo dovanos, pagalbos teikimas, vadovavimas, įvairių kalbų dovanos…
29 Argi visi apaštalai? ar visi pranašai? ar visi mokytojai? ar visi stebukladariai?
30 ar visi turi išgydymo dovanų? ar visi kalba kalbomis? ar visi aiškintojai?
31 Taigi jūs siekite aukštesniųjų malonės dovanų!
Patarlių 1 : 1 – 33
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės, surašytos,
2 kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius,
3 pratintųsi išmintingai elgtis būdami teisūs, teisingi ir dori,
4 kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, o jauni žmonės — žinojimo ir apdairumo.
5 Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis, o protingas žmogus įgis gebėjimo,
6 supras patarles ir palyginimus, išminčių posakius ir mįsles.
7 Pagarbi VIEŠPATIES baimė — pažinimo pradžia, bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.
8 Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo ir neatmesk savo motinos mokymo.
9 Jie bus grakštus vainikas tavo galvai, karoliai tavo kaklui.
10 Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk.
11 Jei sakytų: „Eikš su mumis, surenkime kruvinas pasalas, paspęskime spąstus nekaltiems!
12 Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas, žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į kapą.
13 Rasime visokių brangių daiktų, prisikrausime savo namus grobio.
14 Susiek savo likimą su mumis, ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ —
15 mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus,
16 nes jų kojos bėga į pikta, skuba kraują pralieti.
17 Juk veltui tinklas tiesiamas, kai paukštis tai mato.
18 Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau, spendžia spąstus savo gyvasčiai!
19 Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos; ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.
20 Išmintis garsiai šaukia gatvėje, kelia balsą aikštėse.
21 Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia, prie vartų ir mieste kalba:
22 „Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą? Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi, o kvailieji nekęs išmanymo?
23 Būkite atidūs mano įspėjimui! Štai išliesiu jums savo dvasią ir atskleisiu jums savo žodžius.
24 Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,
25 kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą, nepaisėte jokio mano įspėjimo,
26 aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė, tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.
27 Kai baimė užklups jus kaip audra, ir nelaimė ištiks kaip viesulas,
28 jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras.
29 Kadangi jie nekentė pažinimo ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,
30 nenorėjo jokio mano patarimo ir nekentė mano įspėjimų,
31 valgys savo kelio vaisius ir bus savo kėslų pasotinti.
32 Juk užgaidos pražudo neišmanėlius, ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.
33 O manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“.
Leave a Reply