Apie ką sako Biblija nuostabiai pagamintas – Visos Biblijos eilutės apie nuostabiai pagamintas

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama nuostabiai pagamintas

Psalmynas 139 : 13 – 16
13 Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose.
14 Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.
15 Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse;
16 tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.

Psalmynas 139 : 14
14 Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.

Jeremijo 1 : 5
5 „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau“.

Psalmynas 139 : 13 – 14
13 Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose.
14 Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.

Jobo 33 : 4
4 Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalio alsavimas laiko mane gyvą.

Efeziečiams 2 : 10
10 Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.

Jeremijo 1 : 4 – 5
4 Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
5 „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau“.

Jobo 31 : 15
15 Argi tas, kuris padarė mane įsčiose, nepadarė ir jų? Argi ne tas pats Dievas sukūrė mus įsčiose?

Pradžios 1 : 27
27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.

Izaijo 64 : 8
8 Nepyk taip smarkiai ant mūsų, VIEŠPATIE, neminėk mūsų kaltės amžinai. Pažvelgti teikis: štai mes visi — tavo tauta.

1 Jono 3 : 1 – 2
1 Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino.
2 Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė kas būsime. Mes žinome, kad kai jis pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra.

Psalmynas 100 : 3
3 Žinokite, kad VIEŠPATS — Dievas. Jis mus sukūrė, ir mes priklausome jam, mes — jo tauta ir jo kaimenės avys.

Psalmynas 127 : 3
3 Vaikai iš tikrųjų — VIEŠPATIES dovana, o įsčių vaisius — palaiminimas.

1 Korintiečiams 3 : 16
16 Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?

Psalmynas 82 : 3 – 4
3 Ginkite silpnuosius ir našlaičius, saugokite vargdienių ir beturčių teises!
4 Gelbėkite silpnuosius ir beturčius, gelbėkite juos iš nedorėlių nagų!

Apreiškimo Jonui 4 : 11
11 „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta“.

Jono 15 : 16
16 Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.

Jono 17 : 23
23 aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.

Jono 1 : 1 – 51
1 Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
4 Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.
5 Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
6 Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas.
7 Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.
8 Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
9 Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį.
10 Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino.
11 Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
12 Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais — tiems, kurie tiki jo vardą,
13 kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
14 Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę — šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
15 Jonas apie jį liudija ir šaukia: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau; tas, kuris paskui mane ateis, pirmiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis“.
16 Tikrai iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės.
17 Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
18 Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus — Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.
19 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“
20 Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“
21 Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ — „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“
22 Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
23 Jis tarė: „Aš — tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! — kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
24 Atsiųstieji buvo iš fariziejų.
25 Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“
26 Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate,
27 kuris po manęs ateis[1]; jam aš nevertas atrišti apavo dirželio“.
28 Tai atsitiko Betanijoje, Užjordanėje, kur Jonas krikštijo.
29 Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!
30 Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane.
31 Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“.
32 Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo.
33 Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.’
34 Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.
35 Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai.
36 Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“
37 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų.
38 O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia ‘Mokytojau’), kur gyveni?“
39 Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą.
40 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus.
41 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia „Kristų“).
42 Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono[2] sūnus, o vadinsiesi Kefas[3]“, tai reiškia Petras [uola].
43 Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“
44 Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro gimtojo miesto.
45 Pilypas susitiko Natanaelį[4] ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.
46 Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“
47 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
48 O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, aš mačiau tave po figmedžiu“.
49 Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
50 Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
51 Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.