Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama nemalonumų
Patarlių 6 : 16 – 19
16 Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia, o septyni jam kelia pasibjaurėjimą:
17 išpuikusios akys, melagingas liežuvis, nekaltą kraują liejančios rankos,
18 nedoras pinkles rezganti širdis, pikta daryti skubančios kojos,
19 neteisingai liudijantis melagingas liudytojas ir šeimoje vaidus sėjantis žmogus.
Romiečiams 12 : 18
18 Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis.
Patarlių 20 : 3
3 Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.
Romiečiams 16 : 17
17 Aš raginu jus, broliai, vengti tų, kurie kelia nesutarimus bei papiktinimus, prieštaraudami mokslui, kurio jūs išmokote. Saugokitės jų!
1 Petro 2 : 1 – 25
1 Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas,
2 lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui,
3 jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.
4 Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus.
5 Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
6 Todėl Rašte pasakyta: Štai dedu Sione kertinį akmenį, brangų rinktinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas.
7 Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu,
8 suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.
9 O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.
10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
11 Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.
13 Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam,
14 tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų.
15 Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones.
16 Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.
17 Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.
18 Šeimynykščiai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems bei švelniems, bet ir įnoringiems.
19 Tai malonė, jei kas pažindamas Dievą pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia.
20 Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse.
21 Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.
22 Jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nerasta klastos.
23 Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.
24 Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus[1], kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.
25 Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.
Mato 5 : 44
44 O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus[21],
Mato 5 : 9
9 Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais.
Patarlių 24 : 1 – 34
1 Blogiems žmonėms nepavydėk ir su jais bendrauti nenorėk,
2 nes jų širdis mąsto apie smurtą, o lūpos kalba apie žalą.
3 Namai statomi išmintimi, sutvirtinami supratimu,
4 ir patirtimi jų kambariai pripildomi visokiausių brangių ir gražių daiktų.
5 Būti išmintingam geriau, negu būti stipriam; patirtis svarbesnė už jėgą.
6 Juk tik išmintingai vadovaujant galima kariauti, o pergalė priklauso nuo patarėjų gausumo.
7 Išminties posakiai per gilūs kvailiui; prie miesto vartų jis neišsižioja.
8 Kas įnikęs nuolat daryti pikta, tas bus pramintas sukčiumi.
9 Sukčiaus kėslai nuodėmingi, o pašaipūnu žmonės bjaurisi.
10 Jei susidūręs su sunkumais, netenki drąsos, nes trūksta jėgų,
11 jeigu susilaikei gelbėjęs pasmerktuosius mirti ir gynęs vedamus į žūtį,
12 jeigu sakai: „Mes nieko apie tai nežinojome!“ — tai argi tas, kuris sveria širdis, to nepastebi? Tas, kuris saugo tavo gyvastį, žinos ir atlygins kiekvienam pagal jo darbus.
13 Mano vaike, valgyk medaus, nes jis geras, ir medaus lašai iš korio bus saldūs tavo gomuriui.
14 Tokia, žinok, yra išmintis tavo gyvasčiai. Jeigu jos įgysi, turėsi ateitį, ir tavo viltys nenueis niekais.
15 Nerenk pasalų kaip plėšikas prie teisiojo buveinės, nenuniokok pirkios, kur gyvena teisusis.
16 Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė.
17 Nesidžiauk, kai krinta tavo priešas, tenedžiūgauja tavo širdis, kai jis parpuola,
18 kad VIEŠPATS, tai matydamas, nebūtų nepatenkintas tavimi ir neatitrauktų savo pykčio nuo tavo priešo.
19 Nesikarščiuok dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams,
20 nes nedoras žmogus neturi ateities, ir nedorėlių žibintas užgęsta.
21 Mano vaike, bijok VIEŠPATIES ir gerbk karalių; nesusidėk su tais, kurie prieš juos maištauja,
22 nes nelaimė iš jų ateina ūmai, ir kas gali žinoti, ar ta pražūtis iš vieno ar iš kito?
23 Štai ką dar sako išminčiai. Rodyti šališkumą teisme negera.
24 Kas sako kaltam: „Tu nekaltas“, — tą žmonės keiks, tautos juo bjaurėsis;
25 o kas pasmerkia kaltą, tas bus gerbiamas, ant jo nužengs palaiminimas ir gerovė.
26 Sąžiningas atsakymas — lyg bučinys į lūpas.
27 Atlik savo darbus lauke, paruošk kaip reikiant dirvą, paskui statykis namus.
28 Neliudyk prieš savo artimą be rimto reikalo ir neapgauk jo savo lūpomis.
29 Nesakyk: „Jam darysiu, ką jis man darė. Atmokėsiu tam žmogui už jo darbus!“
30 Praėjau pro tinginio lauką, pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.
31 Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais, žemė pilna dilgėlių, ir akmeninė tvora išgriauta.
32 Stebėjau ir dėjausi į širdį; žvalgiausi ir mokiausi.
33 „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti“ —
34 ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius — kaip ginkluotas karys.
Efeziečiams 6 : 12
12 Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.
Leave a Reply