Apie ką sako Biblija mirtis sau – Visos Biblijos eilutės apie mirtis sau

Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama mirtis sau

Galatams 2 : 20
20 Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.

Luko 9 : 23
23 Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi.

Jono 12 : 24
24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių.

Luko 9 : 23 – 24
23 Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi.
24 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės.

Romiečiams 6 : 11
11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.

Romiečiams 12 : 1 – 2
1 Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą.
2 Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.

1 Petro 4 : 1 – 2
1 Kadangi Kristus kentėjo kūnu, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, jog kas iškentėjo kūnu, tas jau pametė nuodėmę,
2 kad likusį laiką žemėje pragyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia.

Galatams 5 : 24
24 Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais.

Romiečiams 8 : 12 – 13
12 Taigi, broliai, mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną.
13 Jei jūs gyvenate pagal kūną, mirsite. Bet jei Dvasia marinate kūniškus darbus, gyvensite.

Romiečiams 6 : 11 – 14
11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.
12 Taigi tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė, kad vėl nepasiduotumėte jo geismams.
13 Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius ir savo narius — kaip teisumo ginklus.
14 Jumyse nebeviešpataus nuodėmė; jūs ne Įstatymo, bet malonės galioje.

Romiečiams 6 : 1 – 23
1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė?
2 Nieku būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi toliau gyventume joje?
3 Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje?[1]
4 Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.
5 Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, tai būsime suaugę ir su prisikėlimo [panašybe].
6 Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei.
7 Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės.
8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo.
9 Mes žinome, kad prikeltas iš numirusių Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios.
10 Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena — gyvena Dievui.
11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.
12 Taigi tegu nebeviešpatauja jūsų mirtingame kūne nuodėmė, kad vėl nepasiduotumėte jo geismams.
13 Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius ir savo narius — kaip teisumo ginklus.
14 Jumyse nebeviešpataus nuodėmė; jūs ne Įstatymo, bet malonės galioje.
15 Tai ką gi? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne Įstatymo, bet malonės valdžioje?! Nieku būdu!
16 Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote, ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą.
17 Ačiū Dievui, kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti,
18 ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais.
19 Aš kalbu kaip žmonėms įprasta, atsižvelgdamas į jūsų kūnišką silpnumą. Kaip buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip dabar atiduokite savo narius tarnauti teisumui, kad taptumėte šventi.
20 Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo.
21 Bet kokią naudą turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk anų dalykų galas — mirtis.
22 O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį — amžinąjį gyvenimą.
23 Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

Romiečiams 6 : 8
8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo.

Galatams 6 : 14
14 Bet aš nieku nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš — pasauliui.

Jono 3 : 30
30 Jam skirta augti, o man — mažėti“.

Luko 14 : 28
28 Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti?

Romiečiams 12 : 1
1 Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą.

2 Timotiejui 2 : 11
11 Štai tikras žodis: Jei mes su juo numirėme, su juo ir gyvensime.

Romiečiams 12 : 2
2 Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula.

Romiečiams 6 : 13
13 Ir neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius ir savo narius — kaip teisumo ginklus.

1 Jono 2 : 1 – 29
1 Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nedarytumėte nuodėmių. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų.
2 Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.
3 Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų.
4 Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos.
5 O kas laikosi jo žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame.
6 Kas tvirtina esąs jame, tas turi pats taip vaikščioti, kaip ir jis vaikščiojo.
7 Mylimieji, aš jums nerašau naujo įsakymo, bet seną įsakymą, kurį nuo pradžios esate gavę. Tasai senas įsakymas yra žodis, kurį jūs girdėjote.
8 Ir vis dėlto rašau jums naują įsakymą, kuris tikras jame ir jumyse, nes tamsa traukiasi, o tikroji šviesa jau šviečia.
9 Kas sakosi esąs šviesoje, o savo brolio nekenčia, tas dar tebėra tamsoje.
10 Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje, ir jame nieko piktinančio nėra.
11 Kas savo brolio nekenčia, tas yra tamsoje, vaikščioja tamsoje ir nežino kur einąs, nes tamsa užgulė jam akis.
12 Rašau jums, vaikeliai: jo vardu atleistos jums nuodėmės.
13 Rašau jums, tėvai: jūs pažįstate tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, rašau: jūs nugalėjote piktąjį.
14 Parašiau jums, vaikeliai: jūs pažįstate Tėvą. Parašiau ir jums, tėvai: pažįstate tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, tai parašiau: jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį.
15 Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,
16 nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
17 Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
18 Vaikeliai, atėjo valanda paskutinė. Kaip esate girdėję, ateis Antikristas; taigi dabar pasirodė daug antikristų. Iš to sprendžiame, jog atėjo valanda paskutinė.
19 Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai.
20 Jūs esate gavę Šventojo patepimą ir visi tai žinote[1].
21 Rašiau jums ne kaip nežinantiems tiesos, bet todėl, kad pažįstate ją ir iš tiesos negali kilti joks melas.
22 Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia Jėzų esant Mesiją? Tasai yra Antikristas, kuris neigia Tėvą ir Sūnų.
23 Kiekvienas, kas neigia Sūnų, neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą.
24 Tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu tai, ką girdėjote nuo pradžios, pasiliks jumyse, tai jūs pasiliksite Sūnuje ir Tėve.
25 Štai pažadas, kurį jis pats mums yra davęs, — amžinasis gyvenimas.
26 Aš tai parašiau apie tuos, kurie norėtų jus suklaidinti.
27 Dėl jūsų patepimas, kurį iš jo esate gavę, lieka jumyse, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats jo patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas. Ir kaip jis jus pamokė, taip jame ir laikykitės.
28 Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite jame, kad kai jis pasirodys, turėtume pasitikėjimą ir kai ateis, nereikėtų su gėda nuo jo pasitraukti.
29 Jei žinote, kad jis teisus, tai žinokite, jog kiekvienas, kuris daro teisybę, iš jo yra gimęs.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *