Tai yra Biblijos eilutės, apie kurias kalbama mamos diena
Psalmynas 139 : 13 – 16
13 Juk tu sukūrei mano širdį, numezgei mane motinos įsčiose.
14 Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, — aš tai gerai žinau.
15 Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse;
16 tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.
Patarlių 31 : 10 – 31
10 א [9] Koks retas radinys — sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
11 ב Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
12 ג Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
13 ד Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
14 ה Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų.
15 ו Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms.
16 ז Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
17 ח Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios.
18 ט Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta.
19 י Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.
20 כ Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai.
21 ל Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
22 מ Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras — jos drabužiai.
23 נ Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
24 ס Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams.
25 ע Stiprybė ir orumas — jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį.
26 פ Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio — malonus pamokymas.
27 צ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
28 ק Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją:
29 ר „Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“
30 ש Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
31 ת Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
Efeziečiams 6 : 1 – 4
1 Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas.
2 Gerbk savo tėvą ir motiną — tai pirmasis įsakymas su pažadu:
3 Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.
4 Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.
Psalmynas 127 : 3
3 Vaikai iš tikrųjų — VIEŠPATIES dovana, o įsčių vaisius — palaiminimas.
Izaijo 66 : 13
13 Kaip motina guodžia savo sūnų, taip aš paguosiu jus; Jeruzale jūs būsite paguosti“.
Jeremijo 1 : 5
5 „Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau“.
Patarlių 1 : 1 – 33
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės, surašytos,
2 kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius,
3 pratintųsi išmintingai elgtis būdami teisūs, teisingi ir dori,
4 kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, o jauni žmonės — žinojimo ir apdairumo.
5 Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis, o protingas žmogus įgis gebėjimo,
6 supras patarles ir palyginimus, išminčių posakius ir mįsles.
7 Pagarbi VIEŠPATIES baimė — pažinimo pradžia, bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.
8 Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo ir neatmesk savo motinos mokymo.
9 Jie bus grakštus vainikas tavo galvai, karoliai tavo kaklui.
10 Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk.
11 Jei sakytų: „Eikš su mumis, surenkime kruvinas pasalas, paspęskime spąstus nekaltiems!
12 Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas, žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į kapą.
13 Rasime visokių brangių daiktų, prisikrausime savo namus grobio.
14 Susiek savo likimą su mumis, ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ —
15 mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus,
16 nes jų kojos bėga į pikta, skuba kraują pralieti.
17 Juk veltui tinklas tiesiamas, kai paukštis tai mato.
18 Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau, spendžia spąstus savo gyvasčiai!
19 Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos; ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.
20 Išmintis garsiai šaukia gatvėje, kelia balsą aikštėse.
21 Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia, prie vartų ir mieste kalba:
22 „Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą? Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi, o kvailieji nekęs išmanymo?
23 Būkite atidūs mano įspėjimui! Štai išliesiu jums savo dvasią ir atskleisiu jums savo žodžius.
24 Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,
25 kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą, nepaisėte jokio mano įspėjimo,
26 aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė, tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.
27 Kai baimė užklups jus kaip audra, ir nelaimė ištiks kaip viesulas,
28 jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras.
29 Kadangi jie nekentė pažinimo ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,
30 nenorėjo jokio mano patarimo ir nekentė mano įspėjimų,
31 valgys savo kelio vaisius ir bus savo kėslų pasotinti.
32 Juk užgaidos pražudo neišmanėlius, ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.
33 O manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“.
Išėjimo 20 : 12
12 Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.
Romiečiams 8 : 26 – 27
26 O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais.
27 Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą.
Leave a Reply